 |
|
 |
| Kelmės
dvaro pastatai, kuriuose dabar veikia Kelmės krašto muziejus.
Nuotraukos iš Kelmės krašto muziejaus archyvo |
Visuose Kelmės dvaro pagrindiniuose pastatuose nuo 1992 m. yra įsikūręs Kelmės krašto
muziejus. Jo ekspozicijos išdėstytos trijuose pastatuose. Centriniuose rūmuose veikia Kelmės dvaro istorijos bei dvaro savininkų Gruževskių
šeimos ekspozicija, pateikiama medžiaga apie Lietuvos šaulių sąjungos kūrėją Vladą Pūtvį-Putvinskį, krašto
archeologinius tyrinėjimus ir
radinius, liaudies buities bei Kelmės krašto istoriją. Be to, čia yra
vienintelė Lietuvoje ekspozicija, pristatanti Amerikos indėnų
etnografiją bei vokiečių rašytoją Karl May. Dvaro vartų pastate parengta Kelmės krašto dvarų ekspozicija. Lankytojai čia gali susipažinti ir
su buvusio baudžiavinio
kalėjimo patalpomis bei fizinių bausmių vykdymo įrankiais. Įdomiausia šiuo metu yra atnaujinta Kelmės dvaro
istorijos ekspozicija.
Kelmės dvaro teritorija pradėjo formuotis
XV amžiuje XVa.. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Kelmės dvarą padovanojo Jonui Kontautui, 1591 m. dvaras atiteko
Gruževskiams.
Iš 1591 metų turto pirkimo-pardavimo
akto žinoma, kad sodyba buvo toje pačioje vietoje, kur ir dabar. Gruževskių šeimai šimtmečius priklausę rūmai pastatyti apie 1780 m.
Nepakito išplanavimo struktūra, pagrindinių pastatų ir kelių išdėstymas, parko ir sodo vieta. 1892 m. buvo parengtas Kelmės dvaro rūmų
perstatymo (architektas F.Lemanas (Lehmann)), o 1898 m. parko įrengimo
projektas. Tai buvo paskutiniai didžiausi rekonstrukcijos darbai,
kurie galutinai suformavo dvaro periodo ansamblio visumą.
Buvusi Kelmės dvaro sodyba -
vertingas Lietuvos architektūros ir istorijos paminklas. Tai retas Lietuvoje baroko stiliaus provincijos dvaras. Kelmės dvaro sodyba
atspindi raiškiausius dvarų architektūros, statybos, parkų, dailės bei ūkininkavimo raidos bruožus. Tai didelė brandžios kompozicijos
sodyba, kurioje gausu autentiškų pastatų, želdinių ir vandens telkinių.
Kelmės
dvaro sodyboje, prie kelio į
miestą, yra įdomus dviaukštis pastatas - 1668 m. pastatyti, o XVIII a. rekonstruoti vartai. Pirmojo aukšto patalpose buvo laiptai ir
baudžiauninkų kalėjimas, antrajame aukšte - biblioteka su siaura atvira arkada orkestrui. Čia, XVIII a. buvusi biblioteka garsėjo savo
turtingumu, joje tuometinis dvaro savininkas Jurgis Gruževskis buvo surinkęs apie 5 tūkst. tomų knygų. Bibliotekoje taip pat saugota daug
vertingų rankraščių, retų spaudinių įvairiomis kalbomis. Dvare buvo daug unikalių numizmatikos kolekcijų. Vertingiausia iš jų - monetų
kolekcija su graikų, romėnų, monetomis. Kelmės dvaro vartų bibliotekoje buvo laikomas didelis dokumentų archyvas. Jį sudarė Kelmės dvaro
savininkų Gruževskių šeimos archyvinė medžiaga, liečianti didelę Žemaitijos dalį. .Kelmės dvaro archyvas 1941 m. pateko į Šiaulių „Aušros“
muziejų, o 1952 m. muziejus juos perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Joje yra saugoma apie 20 tūkst. vienetų Kelmės dvaro
archyvo teksto lapų. Mažesnė dalis šio archyvo saugoma Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei Kauno valstybiniame archyve.
Kelmės dvarą apie 350 metų valdė
Gruževskių (Gruzewski) giminė. Giminės šaknys - Lenkijoje, Lomžos srityje. Kelmės dvaras įvairiais istorijos laikotarpiais buvo švietimo ir
kultūros židinys.
Gruževskiai buvo aktyvūs
reformacijos šalininkai. Jie 1596 m. Kelmėje įkūrė protestantų parapiją, 1622 m. pastatydino mūrinę bažnyčią. Kelmėje kurį laiką buvo
įsikūrusi net Vyriausioji Žemaitijos reformatų dvasininkų rezidencija. Gruževskiai Kelmėje įsteigė pirmąją mokyklą. Jie buvo stambūs Kelmės
apylinkių žemvaldžiai, iki 1927 m. dvarui priklausė apie 306 ha. žemės.
Kelmės dvaras suvaidino istorinį
vaidmenį per 1831 metų sukilimą.Tuometinis dvaro savininkas Julius Gruževskis buvo Raseinių apskrities sukilėlių komiteto narys. Šis
komitetas nutarė sukilimą pradėti rekrūtų pristatymo į Raseinius dieną kovo 26-ąją - ir parašė sukilimo aktą. Sukilimas prasidėjo Kelmės
dvare anksčiau negu buvo numatyta. Tai lėmė aplinkybės - kovo 23-ąją Kelmėje kulkas beliejančius sukilėlius užklupo caro valdininkas
rotmistras Poplonskis. Tada komitetas nutarė sukilimą pradėti nedelsiant. Sukilėlių būrys, vadovaujamas matininko K.Jautoko, 1831 m. kovo 25
d. rytą užėmė Kelmę, išvaikė carinę administraciją, paleido rekrūtus ir sukvietęs miestelėnus paskelbė, kad prasidėjo sukilimas. Kovo 26 d.
ryte jungtinės sukilėlių pajėgos staiga užpuolė Raseinius. Puolime nuo Kelmės ir Nemakščių pusės dalyvavo Juliaus Gruževskio vadovaujami
sukilėliai. Julius Gruževskis savo lėšomis sudarė Pirmąjį ulonų pulką, kuriame buvo 400 dalgininkų bei 50 raitelių. Vėliau Julius Gruževskis
buvo Raseinių sukilėlių laikinosios apskrities vyriausybės narys. Po sukilimo numalšinimo dvarininkas emigravo į Prancūziją, vėliau
apsigyveno Šveicarijoje, Ženevoje. Ten įsteigė pasaulinio garso fabriką „Čapek et patek“.
Daug medžiagos apie XVI - XX a. Gruževskių
šeimos istoriją pateikta Boleslovo Gruževskio (1848-1922) istoriniame veikale „Kosciol Ewangelicko - Reformowany w Kielmach”, parašytame
1912 m. Varšuvoje.
2001 m. Kelmės dvare lankėsi
Gruževskių giminės ainiai iš įvairių pasaulio šalių: Lenkijos, Anglijos, JAV ir Australijos. Jono Gruževskio šeima, gyvenanti Australijoje,
iki šių dienų yra išsaugojusi caro Nikolajus dovaną - dvi vazas. Caras Nikolajus I, važiuodamas Rygos - Karaliaučiaus keliu į Prūsiją, yra
ne,kartą svečiavęsis Kelmės dvare pas majorą Jokūbą Gruževskį. Čia užsimezgė jo draugiški santykiai su caro aplinkos žmonėmis. Vėliau
vyresnioji Jokūbo Gruževskio dukra ištekėjo už kunigaikščio Saltykovo, o jauniausioji - Dorotė - už caro adjutanto Michailo
Christianovičiaus. Caras jaunavedžiams vestuvių proga padovanojo dvi puošnias vazas. Prieš karą jos buvo Johanpolės dvare Oskaro Gruževskio
šeimoje, 1941 m. traukdamasis iš Lietuvos, jis vazas išsivežė; dabar jas saugo sūnus, gyvenantis Australijoje. Muziejaus ekspozicijoje - tik
tų vazų nuotraukos. Dvare mažai išlikusių autentiškų savininkų dvariškos buities daiktų. 1940 m. paskutinės dvaro savininkės Gabrielė
Gruževskienė su dukromis Sofija ir Adolfina buvo išvarytos iš dvaro, vėliau ištremtos į Sibirą. Vokiečių okupacijos metais Kelmės dvare
gyveno baronas fon Haren, pokario metais čia buvo įsikūrusi mokykla, vėliau Paukštininkystės tarybinio ūkio centras, kuris išlaikė ir dvaro
pastate buvusį nedidelį visuomeninį muziejų, 1990 m. davusį pradžią Kelmės krašto muziejui.
