PARODŲ SALĖSE
Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radinių paroda Senajame arsenale
|
Viršuje –
plyta su grifonu.
XIII–XIV a. D. Mukienės nuotr.;
Dešinėje – auskarai.
XIV–XVI a. V. Abramausko nuotr. |
|
|
|
| Plokštelė
su XVI–XVII a. rašmenimis. V. Abramausko nuotr. |
 |
| Taikomosios
dailės muziejus. Nuotrauka iš LDM archyvo |
 |
|
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radinių parodos
fragmentas. D. Mukienės nuotr. |
 |
| Keramika.
XVI–XVII a. D. Mukienės nuotr. |
 |
| Karnizo
fragmentas su Vazų herbu ir Aukso vilnos ordinu. XVII a. pr.
D. Mukienės nuotr. |
 |
| Herbinbis
koklis. XVII a. II p. V. Abramausko nuotr. |
 |
|
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radinių parodos
fragmentas. D. Mukienės nuotr. |
Lietuvos dailės
muziejus, Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“ ir Valdovų rūmų
paramos fondas Valstybės dieną Taikomosios dalės muziejuje visuomenei
pristatė svarbiausio Lietuvos tūkstantmečio programos projekto – atkuriamų
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų – radinių parodą.
Parodos vieta ir
laikas
Paroda „Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ įrengta Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje, kuris įsikūręs Vilniaus
Žemutinės pilies Senojo arsenalo rūmuose. Valdovų rūmai ir Senasis arsenalas yra vieni ryškiausių Žemutinės pilies – svarbiausios istorinės
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos – ansamblio architektūrinių ir urbanistinių
akcentų, pastatytų ar rekonstruotų Renesanso epochoje.
Valdovų rūmai pradėti atstatyti
pastaraisiais metais, tuo tarpu Senojo arsenalo rūmai pagal architekto E. Purlio projektą buvo atstatyti ir pritaikyti muziejinei paskirčiai
jau 1986 m. Paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ eksponuojama istorinėse Senojo arsenalo rūmų pirmojo aukšto
erdvėse, primenančiose Valdovų rūmų skliautuotas sales.
Paroda „Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ atidaryta 2004 m. Valstybės (Lietuvos karaliaus
Mindaugo karūnavimo) dieną, liepos 6-ąją. Ilgalaikė paroda, kaip numato jos organizatoriai, veiks iki 2007 m. gruodžio 31 d., t. y. iki
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo. Parodą numatoma atnaujinti kasmet Valstybės dienos išvakarėse, ekspoziciją
papildant įspūdingiausiais naujai surastais ir restauruotais radiniais.
Parodos turinys ir
tikslai
Parodoje „Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ rodoma beveik 1000 eksponatų – vertingiausių,
įdomiausių ir informatyviausių radinių, kurie Pilių tyrimų centro „Lietuvos pilys“ specialistų buvo surasti ir sukaupti per nuo 1987 m.
vykdomus archeologinius bei architektūrinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje (iš viso yra sukaupta per 300 tūkst. radinių). Tai
įvairiaspalvio marmuro, vietinio ir atvežtinio smiltainio, granito akmeninės architektūrinės detalės, elementai ir jų fragmentai, keramikos,
metalo, odos, medžio, kaulo ir kiti dirbiniai. Seniausi parodos
eksponatai, manoma, siekia XIII a., o vėlyviausi susiję su Vazų dinastijos
valdymo (XVII a.) metais.
Gausiausia parodoje pristatomų
radinių kolekcija atspindi Lietuvos valdovų rūmų klestėjimo laikus – Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochas. Didžiausia eksponatų grupė –
architektūrinė ir buitinė keramika (krosnių kokliai, grindų ir sienų plytelės, buityje naudoti įvairūs indai ir kiti reikmenys). Seniausi
kokliai siekia XV a. – Gotikos epochą. Itin gausiai pristatomi XVI a.-XVII a. pr. kokliai. Nemaža jų dalis papuošta heraldinėmis figūromis,
Lietuvos valstybės valdovų ir didikų inicialais. Greta Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos, Žygimanto Augusto herbinių ženklų bei inicialų
renesansiniuose kokliuose XVII a. dirbiniuose vaizduojama LDK kanclerio Leono Sapiegos, Radvilų ir kitų garsių giminių heraldika. Tarp
buitinės keramikos pristatomi gana trapūs, todėl visiškai ar iš dalies restauruoti bei atkurti buityje naudoti indai – ąsočiai, puodeliai,
dubenys, lėkštės, taurelės ir kt. Savo formų originalumu išsiskiria keraminės keptuvės.
Iš įvairių akmens rūšių iškaltos ir
parodoje eksponuojamos Valdovų rūmų architektūrinės detalės, elementai ir jų
fragmentai (profiliuoti langų apvadai, karnizai, palangės,
smulkūs architektūriniai elementai, grindų plokštės ir kt.) yra itin vertingi rezidencijos eksterjerų ir interjerų puošybos atkūrimo
informacijos šaltiniai, atspindintys XVI a.-XVII a. pirmosios pusės rūmų architektūros
charakteringiausius bruožus. Manoma, jog seniausios akmens detalės siekia Renesanso epochą.
Paskutinių Gediminaičių-Jogailaičių
dinastijos atstovų valdymo metais rūmų puošybai pradėta plačiai naudoti vietinį smiltainį, ir marmurą. Vazų laikais vietoje grubesnio
vietinio smiltainio dažniau naudotas švediškasis smiltainis, o interjeruose gausiau – marmuras bei granitas. Parodoje rodoma per 100 tokių
akmeninių architektūrinių detalių ir jų fragmentų. Ypač įspūdingi yra dviejų smiltainio
karnizų fragmentai su Vazų dinastijos heraldiniais ženklais. Eksponuojama ir reto bei itin brangaus žalsvo atspalvio marmuro nuolauža,
liudijanti ypatingą buvusių Valdovų rūmų ištaigingumą ir puošnumą.
Parodoje gausiai pristatomi
palyginti gerai išlikę įvairūs metalo dirbiniai – karių šarvų ir ginklų fragmentai, monetų spaudai, spynos, raktai, indai, buities įrankiai
ir kt. Menine ir materialia verte išsiskiria juvelyriniai dirbiniai (auksiniai ir sidabriniai žiedai su brangakmeniais, kiti papuošalai),
numizmatikos pavyzdžiai (XIV-XVII a. monetos). Kai kurie papuošalai mena dar pagoniškosios Lietuvos laikus.
Parodoje taip pat rodomi kaulo (šaškių
ir šachmatų figūrėlės), medžio (šukos, apeiginės lazdos, indai), odos (batas, skrybėlės fragmentai, piniginė, knygos viršelis ir kt.)
dirbiniai. Eksponuojamos Pilių tyrimų centro „Lietuvos pilys“ radinių kolekcijos papildomos Lietuvos dailės muziejuje saugomais eksponatais,
rastais Žemutinės pilies teritorijoje pokario metais.
Dauguma parodoje eksponuojamų
radinių susiję su Valdovų rūmų kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių svarbiausios rezidencijos – valstybės politinio, administracinio,
karinio, kultūrinio, ir ūkinio gyvenimo centro -laikais (XIV a.-XVII a. 1 pusė) ir atspindi svarbiausius rūmų istorinės bei architektūrinės
raidos periodus – ikigotikinį, Gotikos, Renesanso, ankstyvojo Baroko. Visi radiniai yra labai ir informatyvūs ne tik Valdovų rūmų
architektūros atspindžiai, bet ir kasdienio gyvenimo, valdovų, jų aplinkos, dvaro tarnų buities, pomėgių, prabangos ir reprezentacijos
liudytojai. Plačiajai kultūrinei visuomenei, užsienio svečiams ir specialistams parodoje siekiama pristatyti gausų ir iki šiol akivaizdžiai
per menkai žinomą Valdovų rūmų paveldą, atspindintį ne tik Lietuvos valdovų reprezentacinės rezidencijos įvairiapusį gyvenimą, bet ir
gerokai praplečiantį bendrą LDK politinės, kultūrinės, socialinės ir ūkinės istorijos,
architektūros ir dailės raidos, Vilniaus pilių rezidencinės ir gynybinės sistemos kaitos vaizdą. Gilesnis kontekstinis radinių pažinimas, jų
tolesnis tyrinėjimas, duomenų palyginimas su rašytinių istorijos šaltinių bei tipologiškai ir chronologiškai artimų kitų Europos rezidencijų
analogine medžiaga sudarys sąlygas tiksliai ir pagrįstai vykdyti Valdovų rūmų atkūrimo, interjerų ir ekspozicijų įrengimo programas.
Pastabos apie Valdovų
rūmų raidą
Parodoje eksponuojami tyrimų
metu sukaupti radiniai įvairiapusiškai atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorinę ir meninę raidą. XIII-XIV a.
Valdovų rūmų teritorijoje būta rezidencinės pilies, kuri iki XV-XVI a. sandūros buvo kelis kartus rekonstruota ir įgavo gotikos stiliaus
bruožų. Manoma, kad joje galėjo reziduoti karalius Mindaugas, o vėliau – didieji kunigaikščiai Gediminas ir Algirdas. Jogaila, vėliau vykdęs
didelius perstatymo darbus Krokuvos Vavelio pilyje, ir Vytautas, rengęs Vilniuje savo vainikavimo karališkąja karūna iškilmes. Vytautas
neabejotinai Vilniaus rezidenciją turėjo rekonstruoti, pritaikyti ją naujiems reprezentaciniams poreikiams. Iki XV a. pr. Lietuvos valdovų
rezidencijos architektūrą labiausiai veikė Livonijos, vėliau – Prūsijos, Varmijos gotikos tradicija. XV-XVI a. sandūroje Vilniaus
rezidenciją perstatinėjo ir plėtė didysis kunigaikštis Aleksandras. XV a. ir XVI a. pr. sandūroje. Tuo metu buvo galima Vidurio Europos
vėlyvosios gotikos įtaka. XVI a. pirmoje pusėje gotikinė rezidencija Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos ir Žygimanto Augusto rūpesčiu keliais
etapais buvo perstatyta į ištaigingus renesansinius rūmus. Prie jų daugiausiai dirbo
italų menininkai iš Toskanos regiono. XVII a. pradžioje, po gaisro, rūmai rekonstruoti ir įgavo vadinamojo Vazų manierizmo arba ankstyvojo
baroko stiliaus bruožų. Tuo rūmų perstatymo darbus atliko italų meistrai. XVI a.-XVII a. I pusė – LDK valdovų rūmų klestėjimo laikotarpis:
buvo sukauptos gausios ir garsios meno kolekcijos, biblioteka, statytos operos. XVII a. viduryje rūmai suniokoti Maskvos kariuomenės
invazijos metu ir niekada nebuvo atstatyti kaip LDK valdovų rezidencija, nors to XVII-XVIII a. dažnai reikalavo Lietuvos didikai ir bajorai.
XVIII-XIX a. sandūroje rūmai nugriauti Rusijos imperijos administracijos iniciatyva.
Nuo 1987 m. Valdovų rūmų
teritorijoje vykdomi sistemingi tyrimai. Iki 2009 m. – Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus – rūmus
planuojama atstatyti. Tai turi būti svarbiausias jubiliejinių renginių akcentas Vilniuje, kuris 2009 m. turėtų tapti Europos kultūros
sostine. Atstatyti rūmai turi tapti polifunkciniu istoriniu kultūros centru su muziejinėmis, edukacinėmis, kultūrinėmis-muzikinėmis,
valstybės reprezentavimo, turizmo informacijos funkcijomis. Rūmai taip pat turėtų būti modernios Lietuvos – Europos Sąjungos narės – turizmo
vartai, Lietuvos sostinės Žemutinės pilies istorinio kultūrinio ansamblio dominantė.
Parodos edukacinės
ir menų programos
Vienas svarbiausių parodos
tikslų yra visuomenės, o ypač moksleivių, švietimas. Todėl Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centro (vadovė – Nideta Jarockienė) ir
Taikomosios dailės muziejaus specialistai, pradedant parodą parengė tris pirmąsias edukacines programas moksleiviams („Kelionė iš Vilniaus
Žemutinės pilies Senojo arsenalo į Valdovų rūmus“, „Lietuvos valdovų rūmai: klestėjimas, gyvensenos įdomybės“ ir „Žemutinės pilies rūmai –
meno ir amatų centras“). Naujųjų mokslo metų pradžiai parengtos dar kelios teminės edukacinės programos, pagal kurias užsiėmimus ves ir
patys moksleiviai. Edukaciniais projektais, kuriuose dalyvauti skatina Švietimo ir mokslo ministerija, siekiama išsamiai ir įvairiapusiškai
supažindinti Lietuvos moksleivius, kitus kultūrinės visuomenės narius, sostinės svečius ne tik su Valdovų rūmų praeitimi, bet ir
suaktualinti svarbiausią Lietuvos tūkstantmečio programos projektą – Valdovų rūmų
atkūrimą. Paroda ir jos edukaciniai užsiėmimai turėtų suteikti išsamios informacijos apie Valdovų rūmų tyrimus, radinius, atkūrimo eigą,
sklaidyti šio projekto oponentų nepagrįstas abejones ar fobijas. Ilgalaikėje parodoje numatoma įgyvendinti su Valdovų rūmų istorinėmis
funkcijomis ir jų atkūrimu susijusius nacionalinius ir tarptautinius mokslo projektus (konferencijos, seminarai, diskusijos), taip pat rūmų
meninio paveldo (muzika, teatras, literatūra, architektūra ir dailė) propagavimo programas.
Parodos atnaujinimai ir
su Valdovų rūmų atkūrimu susijusios trumpalaikės teminės parodos
Numatoma kasmet Valstybės
(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai ilgalaikės parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ ekspoziciją
atnaujinti ir papildyti tęsiamų tyrinėjimų metu surastais naujais bei restauruotais įspūdingiausiais ir informatyviausiais eksponatais.
Taikomosios dailės muziejaus laikinųjų parodų salėje taip pat planuojama rengti trumpalaikes parodas, susijusias su Valdovų rūmų atkūrimu,
interjerų ir ekspozicijų programos rengimu. Tokias parodas, kuriose būtų eksponuojamos su Valdovų rūmais ar jų klestėjimo laikais susijusios
lituanistinės ir kitos vertybės, planuojama rengti su partneriais Lietuvoje ir užsienyje (pradėtos derybos su Paryžiaus Luvro muziejumi dėl
Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos valdovo Henriko Valua gobelenų kolekcijos pristatymo ir kt. projektai).
Parodos organizatoriai
Parodą „Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“rengė nacionalinis Lietuvos dailės muziejus (direktorius Romualdas Budrys), Pilių tyrimų centras
„Lietuvos pilys“ (direktorius Eduardas Kauklys) ir Valdovų rūmų paramos fondas (valdybos pirmininkas Edmundas Kulikauskas). Jiems talkino
Paminklų projektavimo ir restauravimo instituto architektų, rengiančių Valdovų rūmų
atkūrimo projektą, grupė (vadovas Rimas Grigas) ir Vilniaus pilių direkcija (direktorius Saulius Andrašiūnas).
Parodos ekspozicijos autorius –
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, konsultantai – dr. Napalys Kitkauskas, dr. Gintautas Rackevičius, habil. dr.
Vytautas Urbanavičius, Gintautas Striška, Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojas Eduardas Remecas. Parodos kuratoriai – Ėrika Striškienė (Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“), dr. Vydas Dolinskas (Lietuvos dailės
muziejus).
Parengta pagal Lietuvos
dailės muziejaus LDK valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus vadovo dr. Vydo DOLINSKO pateiktą informaciją