<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

LIETUVOS MUZIEJAI. 2004' 2-3. Rūmai, dvarai

NAUJI MUZIEJAI, EKSPOZICIJOS

 

Mažųjų Radvilų rūmų atgimimas

Regina LOPIENĖ

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Kairėje – Teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė R. Lopienė prie muziejaus. Viršuje – muziejaus vidaus patalpų fragmentas

LTMKM mokomajame teatre-dirbtuvėje eksponuojamos lėlės iš Lietuvos lėlių teatruose statytų spektaklių. L. Valužienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas
LTMKM ekspozicijos „Iš Teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių. XIX a.–XX a. I p.“ aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės (Une Baue) (1897–1961) gyvenimui ir kūrybai skirta salė. L. Valužienės nuotr. 

Vilniaus senamiestyje, prieš šv. Kotrynos bažnyčią esančių Mažųjų Radvilų rūmų kieme šią vasarą šeimininkavo statybininkai ir restauratoriai. Vilniaus gatvės pastate, kur įsikūręs Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, jie dailino kiemo fasado dalį: atkūrė rūmų vidinio kiemo fasado sienų, karnizų tinko dangas, restauravo rūmų langų apvadus ir lipdinius.

Mažųjų Radvilų rūmų pastatai, užimantys pusės hektaro plotą, yra „U“ raidės formos, turi uždarą kiemą. 1990 m. prieš rūmus atkasus aikštę, buvo, rastas XVII a. rūmų grindinys su medinių vandentiekio vamzdžių liekanomis. Istoriniai šaltiniai mini XVI a. čia buvus labai tankų užstatymą. Tuomet keturi gotikiniai namai priklausė skirtingiems savininkams. XVII a. mieste sklido šnekos, kad vienas iš tų didikų, turėjusių dalį pastatų, pralošė juos kortomis, o vėliau Radvilos supirko likusius ir jų vietoje pastatė rūmus. Pastatų fasadams ir išplanavimui buvo suteiktas baroko rūmų vaizdas. Viso antro aukšto langų sąramos – papuoštos spalvotais augmenijos lipdiniais. Kiemo pusėje įrengta arkada per du aukštus. Antrame aukšto lygyje yra galerija koridorius, perdengtas cilindriniais skliautais su kryžminiais liunetais, iš galerijos – įėjimai į patalpas.

Pagrindiniai rūmai stovėjo prie gatvės, o ūkiniai – arklidė, karietinė, bravorai – buvo kiemo gilumoje prie posecesijinės tvoros ir Oskierkų rūmų sienos (dabar Klaipėdos gatvė). Šioje vietoje yra buvę senieji rūmų vartai su arkadomis vartų viršuje ir metaliniais ažūrais apačioje.

XVIII a. viduryje pastatas degė, po didelės rekonstrukcijos pritaikytas teatrui. Vilniuje Viešasis miesto teatras buvo įsteigtas dar 1785 m. ir veikė Oskerkų rūmuose, bet 1795 m. persikėlė į erdvesnes suremontuotas Radvilų rūmų patalpas. To meto trupės vadovas D.Moravskis, pasitelkęs architektą P.Rosi ir dailininką K.Otoselskį, iš esmės pertvarkė išnuomotus Radvilų rūmus. Istorikas J.Lelevelis rašė, kad Vilniaus teatras buvo didelis, bet žemas, ložės neaukštos. Teatras su pertraukomis čia veikė iki 1846 metų. Po to įsikūrė vaistinė, parduotuvė, įsikėlė gyventojai. Tarybiniais metais čia dirbo ir valstybinis Jaunimo teatras.

Dabartinės Mažųjų Radvilų rūmų rekonstrukcijos autorė architektė Gražina Juknevičienė, 1995 m. į rūmus įsikėlė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Smagu, kad dirbame viename iš svarbios Lietuvos istorijai Radvilų giminės rūmų pastatų, nes Radvilos jau nuo XVI a. puoselėjo meilę teatrui ir muzikai. Profesionalių aktorių trupės vaidino Radvilų dvarų teatruose Biržuose, Nesvyžiuje, Slucke ir kitur, iki XVIII a. pabaigos.

Muziejus dabartiniuose rūmuose turi daugiau kaip 1000 m2 ekspozicinio ploto. Čia eksponuojamos teatro, muzikos ir kino istorijos įdomiausius relikvijos, veikia ekspozicijos „Iš XIX a. – XX a. pr. teatro, muzikos ir kino rinkinių“, „Liudo Truikio scenografiją“ baigiama parengti parodą „Lietuvių meistrų muzikos instrumentai amžių bėgyje“.

Kieme baigiama įrengti amfiteatrui skirta aikštė, atnaujintas pastato fasadas su dailiais langų ornamentais. Šiems darbams Kultūros vertybių apsaugos departamentas šiemet skyrė 98 tūkst. litų Rūmuose dirba Molėtų bendrovės „Ateities statyba“ darbininkai. ( bendrovė yra restauravusi Verkių ir Alantos dvarus).

Tikimės, jog Mažuosiuose Radvilų rūmuose darbai bus tęsiami ir kitąmet. Laukiame kiemo pastatų rekonstrukcijos, kur bus fondų saugyklos, kino centras ir administracinės patalpos.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2005.01.05