Balandžio 6 d.
muziejininkai į Baltijos jūrą, ties Pietiniu ragu paleido du savo
augintinius – ruonius Girulį ir Gūsių. Gūsius gimė muziejuje, o
Girulis pernai buvo rastas šunų apkandžiotas pajūryje ties Giruliais.
Iš pradžių ruoniai nedrįso eiti į jūrą, vis bėgiojo pakrante,
dairydamiesi į susirinkusius išlydėti. Paskui, lenktyniaudami nuplaukė
tolyn.
Nuo 1995 metų, Lietuvos jūrų muziejus dalyvauja „Helcom“ projekte,
kuriuo siekiama atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją. Į
laisvę jau paleista 14 ruonių. Be lietuvių šiame projekte dalyvauja
švedai ir lenkai. Šiemet ruoniams prisegti tik geltoni plastmasiniai
žymekliai.
Balandžio 22-ąją, minint Žemės dieną, muziejaus ir Klaipėdos
moksleivių saviraiškos centras pakvietė Klaipėdos apskrities VII–XII
klasių moksleivius dalyvauti eilėraščių apie jūrą konkurse.
Eilėraščius konkursui atsiuntė beveik pusšimtis moksleivių. Finaliniam
etapui atrinkti devyni geriausi kūrinėliai. Į šventę buvo pakviesti
visų klasių, kuriose mokosi eilėraščių autoriai mokiniai.
Visi vaikai tvarkė aplinką, o paskui delfinariumo salėje skaitė savo
eiles. Geriausiomis buvo pripažintos „Gabijos“ pagrindinės mokyklos
septintokų Dmitrijaus Dmitrijevo ir Andrejaus Čelpanovo eilės (jų
lietuvių kalbos mokytoja - Rita Galbogienė). Geriausios skaitovės
vardą pelnė E.Balsio menų gimnazijos septintos klasės mokinė Elena
Tarvydaitė.
Kūrėjai apdovanoti knygomis, kvietimais į „Žemaitijos“ kino teatrą bei
Aloyzo Každailio knygomis apie muziejų.
Įspūdingiausią prizą – nuotaikingą pasirodymą paskyrė delfinai ir
Kalifornijos jūrų liūtai.
Gegužės 1 d. muziejus pradėjo naują sezoną bei pristatė naują
Delfinariumo artistų - delfinų ir jūrų liūtų programą, paįvairintą dar
originalesniais bei sudėtingesniais triukais.
Liepos mėnesį Lietuvos jūrų muziejus šventė 25-erių metų
jubiliejų. Šventė dviguba, kadangi gegužės 19 d. 10-ies metų jubiliejų
šventė ir delfinariumas. Jubiliejus buvo minimas kartu su mažųjų
pingvinuko ir delfinukės vardynomis. Šiais metais renginį papuošė
vaikinų šuolininkų komanda ir „Time Team“ krepšinio komandos palaikymo
grupė.
Liepos 24 d. nuo pat ryto Lietuvos jūrų muziejaus prieigose
tvyrojo neįprasta atmosfera - kilo laužų dūmai, skambėjo būgnai, zujo
Napoleono laikus primenančiomis uniformomis pasirėdę kariai. O jau 11
valandą prasidėjo mūšis, nes prieš pat muziejaus gimtadienį Nerijos
fortą užėmė ispanų karių dalinys, reikalaujantis, kad Prūsijos
karalius sugrąžintų juos į gimtinę. Karalius gi manė kitaip ir
nusprendė išvaduoti fortą nuo neteisėtų grobikų...
Nerijos forto šturmo karinė-istorinė inscenizacija - vienas iš
renginių, skirtų muziejaus 25-mečiui pažymėti. Inscenizacijoje
dalyvavo daugiau nei 100 kariūnų iš Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir
Lietuvos karo klubų. Apie dvi valandas griaudėjo patrankų šūviai ir
šautuvų salvės, vyko surėmimai ir prie muziejaus ir jo kieme, į fortą
buvo bandoma patekti net plaustu kol pagaliau ispanai pavargo
priešintis. Bet ir jėgos buvo nelygios: ispanai teturėjo vieną
pabūklą, o Prūsijos armijos daliniai - net tris.
Inscenizacijos organizatoriai nesiekė atkurti konkrečių įvykių. Taip
buvo tik bandyta perteikti Napoleono epochos dvasią. Istorikų teigimu,
1806-1813 m. Klaipėdos apylinkėse buvo dislokuoti prūsų, prancūzų,
rusų karių būriai. Vieno prūsų dalinio stovykla buvo Smiltynėje. Prūsų
įrengta artilerijos baterija veikė Kopgalyje ties dabartiniu Jūrų
muziejumi. Tačiau pačiame nerijos forte nevyko nei vienas mūšis: jis
buvo pastatytas XIX a. pabaigoje ir dar bestatant techniškai paseno -
nebuvo tinkamas apgint Klaipėdą nuo užpuolimo iš jūros.
Tuo pat metu Jūrų muziejuje vyko ir vaikų vizualiųjų menų konkursas
„Jūros pasaulis“, kurio nugalėtojai buvo paskelbti liepos 25 d.
Liepos 27 d. Klaipėdoje, netoli Jūrų muziejaus esančiame
„Palvos“ viešbutyje prasidėjo vienos dienos tarptautinė mokslinė
konferencija „XXI a. jūrų muziejus – klasikos ir moderno sąveika“,
taip pat skirta Jūrų muziejaus jubiliejui. Konferencijoje savo
patirtimi kuriant visuomenei patrauklų ir informatyvų muziejų,
naudojant modernias technologijas bei novatoriškus sprendimus,
dalinosi ECSITE – vieno didžiausių Europos muziejų susivienijimo
direktorius Walter Staveloz, mokslininkai iš NAUSICA (Prancūzijos
nacionalinis jūrinių tyrimų centras ir muziejus), iš Lenkijos jūrų
muziejaus ir Jūrinių tyrimų instituto, kolegos iš Latvijos - gamtos ir
istorijos muziejų.“
Konferencijoje buvo pristatyta ir Lietuvos jūrų muziejaus patirtis –
Olga Žalienė pasakojo apie tai, kaip modernizuojamos, atnaujinamos
muziejaus ekspozicijos, o Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas
Adomavičius pristaė gyvosios istorijos projektą „Kurėno sugrįžimas“.
Liepos 28 d. muziejaus gimtadienio šventė prasidėjo patrankos
šūviu ir iškilmingu muziejaus vėliavos pakėlimu. O vėliau įvyko
teatralizuotas Jūrų faunos ekspozicijos naujausios dalies „Tropinės
žuvys. Plėšrūs ir pavojingi gyvūnai: mitai ir tikrovė“ atidarymas.
Buvo demonstruojami futuristiniai, fantastiškas jūrų pasaulio formas
pakartojantys drabužių modeliai.
Ši dalis užbaigė visą antrojo aukšto ekspozicijos rekonstrukciją, kuri
buvo pradėta prieš ketverius metus. Ekspozicijos koncepcijos ir
mokslinio turinio autoriai - muziejaus Jūrų faunos skyriaus vedėjas
Remigijus Dailidė ir gamtos mokslų daktaras Algirdas Stankevičius.
Architektūrinį ekspozicijos projektą sukūrė „Jungtinės pajėgos“,
dioramas, vaizduojančias povandeninį pasaulį, įkūnijo skulptorius
Danielius Sodeika ir tapytojas Arvydas Brazdžiūnas.
“Norint sukurti įtikinamą ir efektingą tropinių vandenų vaizdą, teko
instaliuoti dinaminę apšvietimo sistemą, kurios dėka sukuriamas
paslaptinga ir kartais net baugi vandenų gelmės nuotaika, - sako
muziejaus direktoriaus pavaduotoja Rūta Mažeikienė. Apšvietimą
instaliavo inžinierius Orūnas Urbonas ir jo darbą tikrai galima
prilyginti meninei kūrybai.“
Naujoji ekspozicija patraukia žiūrovą itin atraktyviais vaizdais:
žinomas skulptorius animalistas iš Belgijos Dirk Klasen pagamino 35
įspūdingų formų ir dydžių žuvų atliejais, sukuriančias įtikinamą ir
kartais net gąsdinantį tropinių jūrų vaizdą (vien ko vertas 4 metrų
ilgio baltasis ryklys). Natūralioje aplinkoje eksponuojamos tikros
jūrinių vėžlių ir paukščių iškamšos, kompiuterinė grafika vaizdžiai
papasakoja, kokia žiauri kova dėl būvio vyksta vandenynų gelmėse.
O 18 val.delfinariume įvyko šventinis muziejaus gimtadienio koncertas.
Jame su delfinais ir jūrų liūtais dainavo ir šoko žymiausi Lietuvos
atlikėjai.