2004 m. balandžio 22 d. –
birželio 27 d. veikė paroda „Latvijos istorinis portretas
XVII–XVIII a.“ Parodoje eksponuoti tapyba, graviūros, medaliai ir
monetos iš Latvijos istorijos muziejaus kolekcijų supažindino su
unikaliu meno paveldu, tuo pačiu leido pažvelgti į istorinius procesus
XVII-XVIII a. Latvijoje.
Balandžio 29 d. muziejuje vyko ketvirtadienio kultūros
istorijos vakaras „Šv.Kazimiero kanonizacijos jubiliejus Vilniuje
(1604–2004m.)“. Vakarą vedė menotyrininkės Neringa Markauskaitė ir
Sigita Maslauskaitė.
Balandžio 29–30 d. surengtas Lietuvos moksleivių konkursas
„Lietuviško žodžio pėdomis“, skirtas lietuviškos spaudos atgavimo
100-mečiui paminėti. Konkurse dalyvavo 39 Lietuvos mokyklų komandos iš
6 miestų ir 17 rajonų.
Gegužės 6 d. lankytojams pristatyta parodos „Šv.Kazimiero
kultas ir ikonografija Lietuvoje“ I dalis. Parodoje eksponuojami
tapyti paveikslai, skulptūros, graviūros, religiniai paveikslėliai,
liturginiai reikmenys, spaudiniai. Eksponuojama kapa, kurią Vilniaus
bernardinai laikė Šv.Kazimiero motinos Elžbietos dovana jų
vienuolijai. Vieni iš seniausių parodos eksponatų - Alantos bažnyčios
muziejaus skulptūros ir Semeliškių bažnyčių altorėlio tapyba.
Didžiąją dalį eksponatų sudaro kūriniai iš LNM rinkinių. Kiti atvežti
iš Kauno arkivyskupijos, Nacionalinio M.K Čiurlionio dailės, Šiaulių
„Aušros“, Žemaičių „Alkos“, Kretingos, Alantos bažnyčios muziejų bei
privačių kolekcijų. Parodos pirmoji dalis veiks iki lapkričio 7 d.
Gegužės 13 d. muziejuje vyko kino vakaras. Rodyti Amerikos
lietuvių Pauliaus Jasiukonio ir Algimanto Kezio filmai „Jonas Aistis“,
„Sala 1971–1974 m.“. Vakarą vedė kino dokumentalistas Algirdas
Tarvydas.
Gegužės 26–28 d. vyko edukacinės programos „Pažinimas“
užbaigimo šventė. Muziejaus draugo pažymėjimai įteikti 629
moksleiviams, Muziejaus bičiulio – 32 moksleiviams.
Rugsėjo 8 d. muziejuje atidaryta paroda „Lietuvių liaudies
pučiamieji muzikos instrumentai”, skirta VII tarptautiniam
instrumentinio folkloro festivaliui „Griežynė“. Parodą rengė Lietuvos
nacionalinis muziejus ir Lietuvos liaudies kultūros centras. Parodos
idėja - parodyti visą lietuviškų pučiamųjų instrumentų įvairovę nuo
muziejuose saugomų seniausių pavyzdžių iki dabartinių meistrų
pagamintų.
Parodoje pristatomos visos pučiamųjų instrumentų rūšys: švilpiamieji
(skudučiai, viliokliai, švilpukai, molinukai, lamzdeliai, švilpos),
liežuvėliniai (ūbikasi, birbynės, dūdmaišiai), pūstukiniai (kerdžiaus
trimitai, rago trimitai, žievės trimitai, ožragiai, daudytės).
Seniausi eksponatai datuoti XIX a. pab. – XX a. pr. – tai didžioji
dalis daudyčių, trimitų, taip pat birbynės, skudučiai ir kiti. Nemaža
grupė žievės trimitų, lamzdelių, ožragių ir kitų instrumentų priklauso
XX a. pirmajai pusei. Įvairiais rašytiniais ir garso šaltiniais
paliudytą būdingiausių lietuvių pučiamųjų instrumentų (skudučių, ragų,
daudyčių, kaip ir giedamųjų sutartinių) arealą – Panevėžio, Pasvalio,
Biržų, Rokiškio, Zarasų, Utenos, Ukmergės apskritys – patvirtina ir
šios parodos eksponatų metrika.
Birbynės, lamzdeliai, įvairūs trimitai, ragai bei smulkieji
instrumentai (molinukai, švilpukai, viliokliai) Lietuvoje buvo paplitę
plačiau, todėl ir parodoje jų yra iš visų Lietuvos regionų.
Eksponuojamos ir Balio Buračo (1897–1972) nuotraukos, informatyviai
papildančios parodą.
Parodoje pristatomi ir puikiai senųjų instrumentų gamybos paslaptis
įvaldžiusių šiuolaikinių meistrų – Egidijaus Virbašiaus (Vilnius) ir
Jono Bugailiškio (Vilnius) darbai.
Parodoje eksponuojami instrumentai iš Lietuvos nacionalinio,
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Vytauto Didžiojo karo, Šiaulių
„Aušros“, Panevėžio kraštotyros, Kupiškio etnografijos muziejų
rinkinių.