Vilniaus paveikslų galerijoje nuo
balandžio 28 iki rugpjūčio 23 dienos rodyta tarptautinė paroda
„XVIII amžiaus mados pasaulis“ Paroda, atvežta iš Varšuvos
nacionalinio muziejaus ir papildyta Lietuvos dailės muziejaus
kūriniais, paskirta Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžiai bei
Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio
bendradarbiavimo sutarties dešimtmečiui. Ji buvo įtraukta ir į
Lenkijos kultūros dienų Lietuvoje programą kaip abiems šalims brangaus
paveldo pristatymas, kuris kartu esmingai atspindi Senojo Žemyno
bendrąjį kultūros palikimą.
Parodos istoriniai drabužiai, sukurti žymiausiuose XVIII a. Europos
mados centruose, eksponuoti istoriniuose XVIII–XIX a. pradžios
Vilniaus paveikslų galerijos rūmų interjeruose ant 60 manekenų,
specialiai konstruotų pagal tos epochos žmonių figūrų ypatumus. Žavi
linijos, dekoratyvūs motyvai, audinių ir siuvinėjimo technika,
atlikimo kultūra. Eksponuoti ir elegantiški aksesuarai, pabrėžiantys
rafinuotą laikmečio eleganciją. Kartu rodytos ir parodai tinkančios
Lietuvos dailės muziejaus vertybės - didikų portretai, puošnūs
veidrodžiai, rūmų dekoratyvinės skulptūros, baldai ir pan. Plačiau
apie šią parodą galėjote skaityti leidinio 2004 m. Nr.1 rubrikoje
„Parodų salėse“.
Balandžio
30 d. – rugpjūčio 15 d. galerijoje veikė
Italijos fotografijų paroda „Salve, Italia”. Lietuvos narystės
Europos Sąjungoje išvakarėse, balandžio 30 d., Lietuvos dailės
muziejus kartu su Italijos ambasada ir Italų kultūros institutu
Vilniaus paveikslų galerijoje atidarė XIX amžiaus fotografijų parodą
„Salve, Italia!”. Lietuvoje saugotoms senosioms Italijos fotografijoms
po šimtmetį trukusios užmaršties lemta atgimti reikšmingu istoriniu
momentu. Prieš metus pradėti gražios, bet nežinomos medžiagos
tyrinėjimai sutapo su Italų kultūros instituto direktorės Alessandros
Bertini Malgarini darbo pradžia Vilniuje. Jos viena pirmųjų pažinčių
su sostine buvo apsilankymas Lietuvos dailės muziejaus Istorinės
fotografijos rinkinio saugykloje. Įspūdinga italų fotografijų
kolekcija bei jos intriguojantis likimas paskatino surengti parodą.
Tik glaudžiai bendradarbiaujant dviem institucijoms, buvo įmanoma
įgyvendinti idėją.
Parodoje eksponuotos 1850–1900 metų Italijos fotografijos, kurias iš
kelionių po Apeninų pusiasalį parsivežė Lietuvos aristokratai,
kultūros žmonės, menininkai. Parodos kuratorė -
fotografijos istorikė Margarita Matulytė.
Šia Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžiai skirta paroda
Lietuvos dailės muziejus pradėjo fotografijos
parodų triptichą „Sveika, Europa”: 2004 m. parodyta „Salve, Italia”,
2005 m. bus eksponuojama paroda „Hola, Espańa!”, o 2006 m. - „Bonjour,
la France!”. Fotografijos parodų triptichą numatoma kaip kilnojamųjų
parodų ciklą rodyti Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Juo
pristatomas Lietuvoje sukauptas Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos
kultūros paveldas.
Nuo rugpjūčio 12 d. iki rugsėjo 12 d. galerijoje visuomenei
rodyta dailininko Rafaelio Chvoleso (1913–2002) kūrybos paroda.
Ją surengė Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos žydų bendruomenė.
Parodos ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys, koordinatorė –
Nijolė Nevčesauskienė.
Menininkas gimė Vilniuje, dailės mokėsi pas žinomus
dailininkus Marijaną Kulešą, Mozę Leibovskį, Aleksandrą
Šturmaną. Parodose ėmė reikštis jau 1933 m. Pats
dėstė tapybą žydų mokyklose, buvo Naujosios Vilnios meno mokyklos
direktorius. Po antrojo pasaulinio karo, praleisto Rusijoje, jo
parodose Vilniuje, Kaune, Maskvoje atsiranda kūrinių geto, senosios
Vilniaus architektūros motyvais (dideli ciklai „Getas“ ir „Senojo
Vilniaus architektūra“). Nuo 1959 m. R.
Chvolesas gyvena Varšuvoje, o po dešimtmečio persikelia į Paryžių.
Visą laiką dalyvavo žydų kultūriniame gyvenime, rengė daug parodų. Bet
greta savo gentainių temos, vitališkai reiškiamomis portretuose,
koliažo kompozicijose ryškių spalvų palete, jis dažnai grįždavo prie
jam ypač artimos Vilniaus temos. Dažnai tapė ir aliejumi, guašu, liejo
akvareles. Menininko kūrinių yra daugelyje Lietuvos ir kitų valstybių
muziejuose - Lietuvos dailės muziejuje (27 kūriniai), Nacionaliniame
M.K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje,
Maskvos, Varšuvos, Krokuvos, Jeruzalės muziejuose ir privačiose
kolekcijose. Už meninę ir visuomeninę veiklą R. Chvolesas apdovanotas
daugeliu prizų ir medalių. 2000 m. Tel-Avive trimis kalbomis - anglų,
prancūzų ir jidiš - išleista monografija apie R. Chvoleso kūrybą.
Šiame leidinyje, kaip ir jo kūryboje dažnai skamba ir Vilniaus vardas.
Vilniaus paveikslų galerijoje rodyti 66 R. Chvoleso kūriniai - tapyba,
akvarelės ir koliažo kompozicijos. 39 parodoje eksponuoti kūriniai
atvežti iš Paryžiaus (dailininko sūnaus Aleksandro Chvoleso šeimos
kolekcija), 24 kūriniai - iš Lietuvos dailės muziejuje sukauptos
kolekcijos, dar trys darbai - iš Lietuvos nacionalinio muziejaus.
R. Chvoleso parodos oficialius atidarymas įvyko Antrojo pasaulio
litvakų kongreso metu rugpjūčio 24 d.
Rugsėjo 15 d. galerijoje atidaryta vieno garsiausių Vokietijos
skulptorių Karlo Hartungo kūrybos
paroda „Besikeičianti figūra”.
Šią kilnojamąją parodą inicijavo ir,
talkinant Vilniaus Goethe‘s institutui, surengė Šiaurės Vokietijos
kultūros ir meno mecenatas Vereins und Westbank AG, kurio padalinys
dirba Vilniuje.
K. Hartungas gimė 1908 m. Hamburge. Ten pradėjęs meno studijas, vėliau
jaunystę praleido Paryžiuje, teikusiam jam pamokas, kūrybos impulsus,
įsimintinas pažintis su garsiais menininkais ir kartu jų įtakas
kūrybai. Nors menininko talentas jau buvo pripažintas ir Vokietijoje,
bet nacių ideologijos diktatūra mene kirtosi su K. Hartungo
moralinėmis ir kūrybos nuostatomis. Karas pakeitė skulptoriaus
gyvenimą. Paimtam į armiją, jam pagelbėjo prancūzų kalba, tad jis buvo
išsiųstas į okupuotą Paryžių ir vėl bendravo su Pikasu, Brancusi ir
kt. Per bombardavimus Vokietijoje sunaikinta nemaža dalis jo darbų, o
pats menininkas pateko į rusų belaisvių stovyklą. Išvaduotas jis
pasinėrė į kūrybą ir greit užkariavo parodų sales, gavo svarbių
apdovanojimų. Jo abstrakčios kūrybos pagrindinis bruožas - gamtos
pasaulio, augalijos formos.
Šią keliaujančią ir iki spalio 24 d. Vilniaus paveikslų galerijoje
eksponuotą parodą sudaro 38 bronzos, medžio, akmens skulptūros ir 11
piešinių. Parodoje rodomas video filmas apie skulptorių. O pati paroda
yra svarbi banko Vereins und Westbank AG - svaraus kultūros mecenato -
veiklos sritis ir įrašyta į parodų ciklą „Didžiojo meno“ pristatymas.
Parodos kuratorius dr. Thomas Gädeke. Parodos eksponavimą Lietuvoje
koordinavo Daivita Jackevičienė (Vilniaus Goethe‘s institutas) ir
Lolita Jablonskienė (Lietuvos dailės muziejus).
Rugsėjo 16 d. galerijoje visuomenei pristatyta Lietuvos dailės
muziejaus ir Vilniaus universiteto eksponavimui parengta paroda
„Senasis Vilniaus universitetas: mokslo ir meno vertybės“. Ši
ekspozicija įpinta į renginių, skirtų VU 425-osioms metinėms visumą.
Vilniaus paveikslų galerijos istorinių interjerų salėse išdėstytą
parodą sudaro kelios dalys. Parodos lankytojai gali pamatyti
rečiausius ir visuomenei nematytus istorinius pergamentus - Vilniaus
universiteto įsteigimo ir kt. dokumentus. Jais, knygomis ir dailės
kūriniais pristatoma VU istorija iki jo uždarymo 1832 m. Kitoje dalyje
eksponuojama Vilniaus universitete veikusių dailės katedrų, kuriose ir
buvo plėtojama profesionaliosios dailės samprata ir ugdymo metodika,
dirbusių profesorių ir auklėtinių kūryba. Įdomi parodos centre
dominuojanti stambaus formato Vincento Smakausko drobė „Steponas
Batoras įsteigia Vilniaus universitetą“. Šis paveikslas buvo sukurtas
VU 250-ies metų jubiliejui.
Rodomi tapyti, grafikos ir skulptūros portretai, kurie reišmingi
keliais požiūriais. Tai ir universiteto mecenatų, dėstytojų, žymių
auklėtinių meniniai atvaizdai, bet kartu tai ir kūriniai istorijon
įrašytų asmenybių - Vilniaus meno mokyklos auklėtinių, tokių kaip
Pranciškus Smuglevičius, Jonas Rustemas, Andrius Valinavičius,
Aleksandras Slendzinskis, Vincentas Smakauskas ir kiti. Be to,
parodoje dar pristatytos ir istorinės, mitologinės kompozicijos,
grafikos lakštai, piešiniai. Atskira salė skirta pirmojo architektūros
katedros profesoriaus, žymiausio Lietuvos klasicistinės architektūros
kūrėjo Lauryno Gucevičiaus kūrybai.
Daugiausia vertybių rodoma iš Vilniaus
universitete ir Lietuvos dailės muziejuje bei Lietuvos valstybės
istorijos archyve sukauptų rinkinių. Parodos ekpsozicijos autorius –
Romualdas Budrys.
Rugsėjo 28 d. muziejus, pagerbdamas įžymaus meno kolekcininko,
mecenato Mykolo Žilinsko gimimo šimtmetį (1904 09 29 – 1992 02 09),
muziejaus konferencijų centre (Vilnius, Didžioji g. 4) surengė
kultūros vakarą. Jame atsiminimais dalinosi ir Mykolo Žilinsko
ypatingus nuopelnus Lietuvai aptarė Vytautas Jakelaitis, Rūta
Janonienė, Balys Pakštas, Romualdas Budrys, Vilius Kavaliauskas,
Rimantas Šilinis. Muzikavo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro styginių
kvartetas. Buvo parodyta dokumentinės video medžiagos ir fragmentai iš
filmų.
Didžiausios ir vertingiausios dailės vertybių kolekcijos Lietuvai
dovanotojas Mykolas Žilinskas yra daugeliui kartojęs: „Aš gyvenu tam,
kad įrodyčiau, ką gali padaryti vienas lietuvis, jei jis labai myli
Lietuvą“. Unikali kolekcija į Lietuvą buvo parvežta sovietmečiu ypač
sudėtingomis ir rizikingomis aplinkybėmis. Septyniasdešimt kartų
muziejininkams Pranui Gudynui, vėliau Romualdui Budriui, kultūros
viceministrams Dainiui Trinkūnui ar Vytautui Jakelaičiui teko važiuoti
į Berlyną, kur po karo buvo apsigyvenęs M. Žilinskas. Paveikslų
drobės, susuktos į ritinius, buvo gabenamos į Vilnių, o po
restauravimo Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno vertybių restauravimo
centre vertybės buvo nuvežtos į Kauną, kur eksponuotos specialiai
pastatytuose Mykolo Žilinsko dailės galerijos pastatuose. Iš viso į
Lietuvą taip pervežta 1680 dailės kūrinių.
Kolekcijos kelionę į Lietuvą – šimtmečio operaciją – yra aprašęs,
kartu pateikdamas raiškų Mykolo Žilinsko asmenybės apibūdinimą, prof.
V. Jakelaitis knygoje „Mykolas Žilinskas“. Knyga buvo išleista prieš
dešimtį metų, minint M. Žilinsko 90-metį. Didžiojo kultūros mecenato
gimimo šimtmečio išvakarėse Lietuvos dailės muziejuje rengiamame
kultūros vakare buvo prisiminta spalvinga ir įdomi M. Žilinsko
asmenybė, spindėjusi valstybininko, ekonomisto, komersanto ir geros
meninės nuojautos kolekcininko talentais. Devintasis iš trylikos
prieškario ūkininko šeimos vaikas, suvalkietišku atkaklumu siekęs
mokslo, prieškaryje iškilo iki Lietuvos Ministrų kabineto
kanceliarijos viršininko. Pasitraukęs į Vakarus, ėmėsi įvairių verslų,
o už sukauptą kapitalą aukcionuose pirko meno kūrinius. Parvežta į
Lietuvą, unikali kolekcija eksponuojama Nacionaliniam M.K. Čiurlionio
muziejui priklausančioje Mykolo Žilinsko dailės galerijoje. Jos
ekspoziciją dar spėjo pamatyti į Lietuvą grįžęs pats sunkiai sergantis
mecenatas. Jubiliejinio gimtadienio iškilmėse rugsėjo 29 d. galerijai
buvo perduotas dar vienas kolekcininkui priklausęs paveikslas –
nedidelio formato drobė, primenanti Palangos parką. Šį paveikslą 2004
m. pavasarį Mykolo Žilinsko namuose Berlyne surado Romualdas Budrys.
Radvilų
rūmuose liepos 5 d. atidaryta
įžymaus lietuvių tapytojo Antano Gudaičio jubiliejinė apžvalginė
paroda „Išsilaisvinimas“, surengtas jubiliejaus paminėjimo
vakaras. Per du Radvilų rūmų aukštus dvylikoje salių eksponuojama 125
meistro paveikslai, 75 grafikos atspaudai ir piešiniai, 14 teatro
dekoracijų ir kostiumų projektų. Kūriniai surinkti iš Lietuvos
dailės muziejaus fondų, A. Gudaičio šeimos kolekcijos, Nacionalinio M.
K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino
muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus
ir Vilniaus universiteto bibliotekos saugomų dailės rinkinių. Parodos
kuratorės - menotyrininkės dr. Lolita Jablonskienė ir dr. Jolita
Mulevičiūtė.
Antanas Gudaitis – vienas svarbiausių lietuvių dailės kūrėjų. Jį
prisimena ir savo mokytoju laiko įžymūs dabarties dailininkai, jo
kūrybą studijuoja menotyrininkai ir besimokantis jaunimas.
Įvairialypė, dinamiška dailininko kūryba atsispindi šioje
retrospektyvinėje jubiliejinėje parodoje Radvilų rūmuose. Įdomus
paįvairinimas – archyvinės nuotraukos, dokumentai, Algimanto Kunčiaus
fotografijos, Rimtauto Šilinio nufilmuota dokumentinė kino juosta.
Taikomosios dailės muziejuje
balandžio 29 d. pristatyta
lietuvių ir italų kalbomis išleista Michele Bianchi (Alberto Vimina)
knyga „Trumpas pasakojimas apie Lietuvos ir Lenkijos karą su Maskva
XVII a. viduryje“. Michele Bianchi (pasirašinėjo Alberto Vimina
slapyvardžiu) – XVII a. Venecijos Respublikos diplomatas, kunigas. Jo
knygos tekstas byloja apie XVII a. vidurio Abiejų Tautų Respublikos –
Lietuvos ir Lenkijos valstybės – karą su Maskvos Rusija, jo eigą ir
skaudžias netektis. Lietuvos mokslinių darbų nuorodose dar necituotas
„Trumpas pasakojimas apie Lietuvos ir Lenkijos karą su Maskva XVII a.
viduryje“ pateikia vertingas žinias apie Maskvos kariuomenės savivalę
okupuotoje Lietuvoje, aprašo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
sostinės išvežiamas pagrobtas vertybes ir kitokį turtą. Tuo pačiu
autorius pateikia autentiškų žinių apie to meto visuomenę, valdymo
būdą ir ydas. Iki šiol šio italų diplomato veikalo nebuvo nei
lietuvių, nei lenkų mokslo akiratyje.
Knygą iš senosios italų kalbos išvertė Parmos (Italija) universiteto
profesorius Gvidas Mikelinis (Guido Michelini), komentarus parašė
Antanas Tyla, knygą sudarė Vydas Dolinskas.
Pristatant šį Lietuvos dailės muziejaus leidinį, kurį parėmė Lietuvos
Kultūros ministerija, Lietuvos ambasada Italijoje ir Beliuno (Italija)
miesto savivaldybė, dalyvavo profesoriai Gvidas Mikelinis, Antanas
Tyla, Eugenija Ulčinaitė, Ingė Lukšaitė, LDM direktorius Romualdas
Budrys. Muzikavo Rūtos ir Zbignevo Ibelhaubtų fortepioninis duetas.
Liepos 6 d. atidaryta ilgalaikė
paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“.
Per beveik dvejų dešimtmečių
archeologinius ir architektūrinius tyrinėjimus sukaupta daugiau kaip
300 000 radinių. Tai akmens architektūros detalės, fragmentai,
keramikos, metalo, medžio, odos, tekstilės, kaulo, stiklo ir kiti
dirbiniai, juvelyrikos, numizmatikos vertybės. Dalis jų pristatoma
šioje ekspozicijoje ir paliudija LDK svarbiausios rezidencijos -
valstybės politinio, teisinio, administracinio, karinio, kultūrinio
gyvenimo centro aktyvaus ir stipraus gyvavimo metą - XIV - XVII a.
pirmąją pusę. Šie radiniai atskleidžia valdovų ir jų aplinkos,
buities, prabangos, pomėgių bruožus. Ekspozicija įdomi ne vien
plačiajai visuomenei, bet pasitarnaus Valdovų rūmų istorinio konteksto
sampratos pagilinimui. Lyginant Europos atkurtųjų rezidencijų patirtį,
sukauptą šių radinių visumą, galima bus tiksliau, sparčiau rastąją
medžiagą sisteminti, katalogizuoti ir vykdyti Valdovų rūmų atkūrimo,
interjerų ir ekspozicijų įrengimo programas. Kartu ši paroda taps
svarbiu edukaciniu projektu, teiks įdomias užsiėmimų ir ekskursijų
temas. O tai prisidės prie nepagrįstų, Valdovų rūmų atkūrimo oponentų
skleidžiamų fobijų išsklaidymo.
Parodos, vieno svarbiausio Lietuvos tūkstantmečio programos projekto,
rengėjai – Lietuvos dailės muziejus, ruošiantis Valdovų rūmų interjerų
ir ekspozicijų programą, Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“,
tiriantis ir kaupiantis Valdovų rūmų radinius, ir Valdovų rūmų paramos
fondas. Prisidėjo ir Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto
architektų grupė. Parodos ekspozicijos autorius - Romualdas Budrys,
Lietuvos dailės muziejaus direktorius.
Parodą numatoma tęsti iki pat Valdovų rūmų atkūrimo ir planuojama
kasmet, minint Valstybės dieną, parodą vis atnaujinti naujais
radiniais ir tyrimų apibendrinimu.
Klaipėdos paveikslų galerijoje nuo
kovo 13 d. iki balandžio 11 d. veikė XIII tarptautinė Vilniaus
ekslibrisų bienalė. Parodoje dalyvavo daugiau kaip keturiasdešimt
autorių iš skirtingų pasaulio šalių: Latvijos, Lietuvos, Estijos,
Čekijos, Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Meksikos, Argentinos,
Japonijos.
XIII tarptautinė Vilniaus ekslibrisų bienalė neturėjo vienijančios
proginės temos. Pristatytų darbų stilistika labai įvairi – nuo
naivistinio piešinio iki klasikinės graviūros, nuo realaus vaizdo iki
abstrakcijos. Technikos požiūriu daugėja autorių, kuriančių
kompiuterinės grafikos srityje, nors nemažai dailininkų lieka ištikimi
tradicinėms metalo technikoms, praturtintoms autoriniais intarpais.
Paroda eksponuota ir Vilniuje. Rengėjai: Lietuvos dailininkų sąjunga,
Lietuvos knygos draugija.
Tarptautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją galerijoje atidaryta
antroji parodų ciklo „Baltijos meno dialogai“ tarptautinė paroda
„Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų tapyba“. Ši paroda veikė visą
vasaros sezoną - iki rugsėjo 5 d. Pirmoji ciklo paroda „XVIII amžiaus
mados pasaulis” iš Varšuvos rodyta Vilniaus paveikslų galerijoje. O
šiai parodai Klaipėdoje paveikslus skolino Latvijos valstybinis dailės
muziejus (Ryga). Jam šią kolekciją sudarė ir padovanojo dar prieš karą
patys Rerichai. Plačiau apie tai
skaitykite S. Mikulionio parengtoje publikacijoje rubrikoje „Parodų
salėse“.
Šią vasarą galerijoje dar eksponuota
Kurto Bentlerio (Vokietija) grafikos paroda „Miestas ir žmonės“ bei
Klaipėdos vaikų dailės mokyklos projekto „Atviras žvilgsnis“ paroda.
Nuo rugsėjo 12 d. galerija pakvietė savo lankytojus į J. Bunkos medžio
drožybos parodą.
Palangos gintaro muziejaus rūmų
koplyčioje nuo birželio 11 iki rugsėjo 12 d. veikė paroda
„Elegija dvarų paveldui“. Joje eksponuoti taikomosios dailės
kūriniai iš LDM fonduose saugomo porceliano rinkinio, rodomos senosios
grafikos ir tapybos miniatiūros, kūriniai iš medžio, dramblio kaulo,
siuvinėti karoliukais, iš šilko austi paveikslėliai. Parodą papildė
senųjų dvaro baldų rinkinys. Parodos ekspozicijos autorius – LDM
direktorius Romualdas Budrys. Plačiau apie šią parodą skaitykite
leidinio rubrikoje „Parodų salėse“.
Nuo gegužės 1 d. Gintaro muziejuje veikė ir paroda „Palangos
senųjų gintaro meistrų dirbiniai“, skirta Lietuvos narystei Europos
Sąjungoje, o nuo birželio 11 d. – Petro Balčiaus (Klaipėda)
juvelyrinių dirbinių paroda. Kitos 2004 m. vasaros sezono metu
veikusios parodos: R. A. Baltrušio gintaro dirbinių paroda, V.
Mockaičio kūrybos paroda „Sarkofaguose“, A. Žulkaus gintaro dirbinių
paroda.
Juodkrantės parodų
salėje birželio 11 d. – rugsėjo 8
d. eksponuota retrospektyvinė Viktoro Vizgirdos kūrybos paroda
,,Po vasarvidžio dangum“.