<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

LIETUVOS MUZIEJAI. 2004' 2-3. Rūmai, dvarai

NAUJI MUZIEJAI, EKSPOZICIJOS

 

XIX - XX a. rokiškėnų medžioklės trofėjai

Algis KAZULĖNAS

Rokiškio krašto muziejus

Viršuje ir apačioje – RKM archyvo parodos „Rokiškėnų medžioklės trofėjai. XIX–XX a.“ fragmentai

Nuotraukoje iš RKM rinkinių – Rokiškio apylinkėse gyvenusių didikų medžioklės vaizdas

Medžioklė - seniausias žmonių verslas, garantavęs jiems maistą ir aprangą. Tačiau amžių tėkmė medžioklės paskirtį pakeitė. Ilgainiui ji vis labiau panašėjo į pramogą ir tapo laisvalaikio užsiėmimu. Bet sykiu medžioklė ugdė kolektyvizmą, vyrišką savigarbą ir atsakomybę, ištvermę bei drąsą. Į medžiokles rinkdavosi įvairių sluoksnių ir profesijų žmonės. Pamėgo jas ir rokiškėnai, ypač Rokiškio apylinkėse gyvenę didikai, savo dvarus išpuošę puikiausiais medžioklės trofėjais.

 

Medžioklėse dalyvaudavo kelių dvarų savininkai su gausia palyda: veždavosi visą virtuvę su trijų dalių puodais, varovais tapdavo grafų vaikai ir kumečiai, grafus lydėdavo būrys medžioklinių šunų - spanielių, taksų - medžiojama buvo visuose aplinkiniuose miškuose. Dažniausiai buvo medžiojami vilkai, lapės, stirnos, briedžiai ir zuikiai. Po medžioklės dvaruose vykdavo pabaigtuvių iškilmės, sumedžiotus ir įmantriai paruoštus zuikius virėjai patiekdavo grafų stalui, dvariškiai neretai kalbėdavę apie žvėrių gyvenimo būdą. Iš ypatingų laimikių buvo daromos iškamšos, kurių randama visuose aplinkiniuose dvaruose. Dabar jais muziejaus lankytojai gali grožėtis naujose ekspozicijose, kur greta Rokiškio grafų Tyzenhauzų bei Pšezdzieckių sumedžiotų žvėrių iškamšų, įspūdingų ragų eksponuojami ir gretimuose dvaruose saugoti medžioklės trofėjai. Didinga šerno galvos iškamša atkeliavo iš Gačionių dvaro, kuriame gyveno aistringas medžiotojas baronas Petras Rozenas. Jau kelioms muziejaus lankytojų kartoms žinoma meškos iškamša į mūsų fondus pateko 1940 m., kai buvo nacionalizuoti Ilzenbergo dvaro savininko Eugenijaus Dimšos turtai. Vilko ir stirnino galvų iškamšos puošė Panemunio dvaro rūmus.

Norėtųsi pabrėžti, kad Rokiškio dvare medžioklė buvo ne tik pramoga. Mokslinis medžioklės šalininkas buvo grafas Konstantinas Tyzenhauzas (1786 - 1853), žymus mokslininkas ornitologas. Jis turėjo didelę iki 3 tūkstančių, sumedžiotų paukščių kolekciją. Likusi jos dalis dabar saugoma Vilniaus universiteto Zoologijos muziejuje.

Greta kažkada Rokiškio krašto dvaruose saugotų medžioklės trofėjų, įvairių fotografijų, ekspozicijoje puikuojasi naujausi rokiškėnų sumedžioti, aukso medalius tarptautinėse parodose pelnę elnių, briedžių, stirninų ragai, šernų iltys, vilkų kailiai.

Naujoji medžioklės trofėjų ekspozicija atvėrė duris Rokiškio miestui pasitinkant 505 metų jubiliejų. Rokiškio miesto pavadinimas taip pat glaudžiai susijęs su medžiokle ir žvėrimis. Kadaise šiose vietose plytėjo tyrai, apaugę gūdžiomis giriomis, užėję pelkėmis. Gyventojų čia buvo retoka, užtat gausu žvėrių. Medžioklė buvo vietos gyventojų verslas ir, matyt, kiekvienas šių apylinkių vyras buvo puikus šaulys. Legendoje apie Rokiškio miesto kilmę minimas medžiotojas Rokas, kuris medžiodamas atklydo prie Laukupės. Jam labai patiko ši vieta, raminantis girios ošimas, skaidrus kaip krištolas Laukupės vanduo. Rokas čia įkūrė gyvenvietę ir pavadino ją Rokiškiu. Kitoje legendoje pasakojama, kad prieš daugelį metų Rokiškio miesto vietoje buvusi giria, kurioje medžiojo Rokas su padėjėjais. Tarnai pamatė bėgantį kiškį ir pradėjo šaukti: „Roko kiškis“. Taip atsirado Rokiškis …

Į naujosios ekspozicijos atidarymą atvyko garbingi svečiai - Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos delegacijos, vietos politikai, verslininkai bei rajono gyventojai. Savo atvykimu muziejų pagerbė ir Rokiškio krašto garbės piliečiai: ministras pirmininkas A.Brazauskas, istorikas E.Rimša, AB „Rokiškio sūris“ direktorius A.Trumpa.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2005.01.05