Medžioklėse dalyvaudavo kelių dvarų
savininkai su gausia palyda: veždavosi visą virtuvę su trijų dalių puodais, varovais
tapdavo grafų vaikai ir kumečiai, grafus lydėdavo būrys
medžioklinių šunų - spanielių, taksų - medžiojama buvo visuose aplinkiniuose miškuose. Dažniausiai buvo medžiojami vilkai, lapės, stirnos,
briedžiai ir zuikiai. Po medžioklės dvaruose vykdavo pabaigtuvių iškilmės, sumedžiotus ir įmantriai paruoštus zuikius virėjai patiekdavo
grafų stalui, dvariškiai neretai kalbėdavę apie žvėrių gyvenimo būdą. Iš ypatingų laimikių buvo daromos iškamšos, kurių randama visuose
aplinkiniuose dvaruose. Dabar jais muziejaus lankytojai gali grožėtis naujose ekspozicijose, kur greta Rokiškio grafų Tyzenhauzų bei
Pšezdzieckių sumedžiotų žvėrių iškamšų, įspūdingų ragų eksponuojami ir gretimuose dvaruose saugoti medžioklės trofėjai. Didinga šerno galvos
iškamša atkeliavo iš Gačionių dvaro, kuriame gyveno aistringas medžiotojas baronas Petras Rozenas. Jau kelioms muziejaus lankytojų kartoms
žinoma meškos iškamša į mūsų fondus pateko 1940 m., kai buvo nacionalizuoti Ilzenbergo dvaro savininko Eugenijaus Dimšos turtai. Vilko ir
stirnino galvų iškamšos puošė Panemunio dvaro rūmus.
Norėtųsi pabrėžti, kad Rokiškio
dvare medžioklė buvo ne tik pramoga. Mokslinis medžioklės šalininkas buvo grafas Konstantinas Tyzenhauzas (1786 - 1853), žymus mokslininkas
ornitologas. Jis turėjo didelę iki 3 tūkstančių, sumedžiotų paukščių kolekciją. Likusi jos dalis dabar saugoma Vilniaus universiteto
Zoologijos muziejuje.
Greta kažkada Rokiškio krašto dvaruose
saugotų medžioklės trofėjų, įvairių fotografijų, ekspozicijoje puikuojasi naujausi rokiškėnų sumedžioti, aukso medalius tarptautinėse
parodose pelnę elnių, briedžių, stirninų ragai, šernų iltys, vilkų kailiai.
Naujoji medžioklės trofėjų
ekspozicija atvėrė duris Rokiškio miestui pasitinkant 505 metų jubiliejų. Rokiškio miesto pavadinimas taip pat glaudžiai susijęs su
medžiokle ir žvėrimis. Kadaise šiose vietose plytėjo tyrai, apaugę gūdžiomis giriomis, užėję pelkėmis. Gyventojų čia buvo retoka, užtat
gausu žvėrių. Medžioklė buvo vietos gyventojų verslas ir, matyt, kiekvienas šių apylinkių vyras buvo puikus šaulys. Legendoje apie Rokiškio
miesto kilmę minimas medžiotojas Rokas, kuris medžiodamas atklydo prie Laukupės. Jam labai patiko ši vieta, raminantis girios ošimas,
skaidrus kaip krištolas Laukupės vanduo. Rokas čia įkūrė gyvenvietę ir pavadino ją Rokiškiu. Kitoje legendoje pasakojama, kad prieš daugelį
metų Rokiškio miesto vietoje buvusi giria, kurioje medžiojo Rokas su padėjėjais. Tarnai pamatė bėgantį kiškį ir pradėjo šaukti: „Roko
kiškis“. Taip atsirado Rokiškis …
Į naujosios ekspozicijos atidarymą atvyko garbingi svečiai -
Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos delegacijos, vietos politikai, verslininkai bei rajono gyventojai. Savo atvykimu muziejų pagerbė ir
Rokiškio krašto garbės piliečiai: ministras pirmininkas A.Brazauskas, istorikas E.Rimša, AB „Rokiškio sūris“ direktorius A.Trumpa.