- Pilies
ikonografija ir ginklai Gedimino pilies bokšte
-
- Tadas ŠĖMA,
Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyrius
- Vilniaus senamiestyje, Neries ir
Vilnelės santakoje, ant vieno iš seniausių Lietuvos piliakalnių,
stūkso Aukštutinės pilies griuvėsiai. Šiandien iš didelės
ir stiprios pilies išliko tik atskiri statiniai: rūmų ir
gynybinių sienų fragmentai, pietinio bokšto pamatai ir trijų
aukštų 20 m aukščio vakarinis bokštas, kuriame ir yra įkurta
Gedimino pilies bokšto ekspozicija.
- Archeologiniai tyrinėjimai liudija,
kad XI-XIII a. čia jau stovėjusi medinė pilis. Nors Vilnius
neminimas istoriniuose šaltiniuose nei Lietuvos karaliaus
Mindaugo, nei pomindauginiais laikais, tačiau Vilniaus pilis galėjo
būti viena svarbesniųjų, jei ne pati pagrindinė. Pagal
nusistovėjusią tradiciją Vilniaus kaip sostinės įkūrimas
siejamas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu,
kuris paminėjo Vilnių savo laiškuose 1323 m. Tais pačiais
metais pirmąkart paminėta ir Vilniaus pilis.
- Dar valdant Gediminui perstatyta ir
mūru sustiprinta Aukštutinė pilis, kalno papėdėje – Žemutinė
pilis bei ant šalia esančio Plikojo kalno Kreivoji pilis sudarė
vientisą įtvirtintą gynybinį kompleksą. XIV a. antrojoje pusėje
kryžiuočių antpuoliai intensyvėjo, jų pulkai ne kartą puolė
miestą. Vilnius buvo sudegintas kelis kartus, 1390 m. sudegė ir
Kreivoji pilis, Aukštutinė pilis nebuvo paimta.
- Paskutinis Aukštutinės pilies
perstatymas susijęs su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto
vardu. Po 1419 m. didelio gaisro Vilniuje Vytauto įsakymu pilį
greitai imtasi atstatyti. Tada kalno viršuje iškilo aukšta mūrinė
gynybinė siena su trimis bokštais: pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje
kalno dalyje bei trijų aukštų mūriniais gotikiniais rūmais
rytinėje kalno dalyje, kurių griuvėsiai išlikę iki mūsų
dienų.
- Po Žalgirio mūšio Aukštutinė
pilis neteko gynybinės reikšmės, o XVI a. pabaigoje valdovai
galutinai apleido Vilnių. Keitėsi pastatų paskirtis, pilį pradėjo
valdyti Vilniaus vaivados.
- XVII a. pradžioje Aukštutinė
pilis buvo pritaikyta bajorų kalėjimui, bet dėl avarinės būklės
netrukus jis buvo iškeltas. Aukštutinė pilis labai nukentėjo
1655-1661 m. karų su Rusija metu. Nuo to laiko pilis buvo
apleista, daugiau nebebuvo atstatyta, pamažu virto griuvėsiais.
- Tik XIX a. pradžioje, kai Aukštutinės
pilies pastatų griuvėsiai ėmė grėsti papėdėje stovinčiam
arsenalui, buvo susirūpinta jų remontu. 1816-1817 m. architektas
Žozefas Puasje konservavo pilies mūrus ir du bokštus bei
sutvirtino slenkantį pilies kalną. Pilies karinės ir gynybinės
funkcijos epizodiškai buvo atnaujintos per 1831 m. sukilimą
Lietuvoje, kai Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta antros
kategorijos tvirtovė, veikusi iki 1878 m. Panaikinus tvirtovę,
buvo leista Pilies kalną lankyti miestiečiams. Carinės
administracijos sprendimu vakariniame bokšte buvo įrengtas
sargybos postas, o 1838 m. ant jo pastatytas dviaukštis medinis
optinio telegrafo antstatas. 1895-1896 m. Pilies kalno rytiniu šlaitu
buvo nutiestas kelias į Aukštutinę pilį, sutvirtinti ir
apsodinti medžiais kalno šlaitai, konservuoti pastatai, o papėdė
aptverta medine tvora.
- Tik XX a. pilimi susirūpinta kaip
kultūros ir istorijos paminklu. 1930-1939 metais buvo nugriautas
vakarinio bokšto medinis antstatas, atstatytas trečias aukštas
ir virš jo įrengta apžvalgos aikštelė, konservuoti gotikinių
rūmų griuvėsiai. Po Antrojo pasaulinio karo, 1948-1960 m.
apgadintas vakarinis bokštas buvo atstatytas, sutvarkyta kalno
teritorija. Paskutinį kartą bokšto remonto ir atnaujinimo
darbai buvo atlikti 1995 m. 2003 m. pastatytas keleivinis
keltuvas, pakeliantis lankytojus į kalną.
- 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies
bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė
Lietuvos savanorių būrys. Iškėlime dalyvavo pirmasis Lietuvos
savanoris karininkas Kazys Škirpa, komendantūros adjutantas
Petras Gužas, karo valdininkas Jonas Nistelis, pirmasis savanoris
kareivis Stasys Butkus, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas
Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvilas, Mikas Slyvauskas, Vincas
Steponavičius. Ši diena tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos
diena. Kasmet šią dieną rengiama iškilminga vėliavos
pakeitimo ceremonija.
- Vakariniame Gedimino pilies bokšte
1960 m. buvo įrengta ekspozicija. Po 1995 m. remonto bokšto
ekspozicija iš esmės buvo atnaujinta. Muziejus ir toliau ketina
pastoviai ją keisti. Kadangi pilies bokštas gan gausiai lankomas
ne tik turistų, bet ir pačių lietuvių, kaip viena puikiausių
miesto apžvalgos aikštelių, o ekspozicinis plotas yra labai
nedidelis, negausiu eksponatų kiekiu siekiama akcentuoti Aukštutinės
pilies gynybinį pobūdį.
- Cokoliniame aukšte eksponuojamas
skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Vytauto, kurio valdymo metais buvo pastatyta mūrinė Aukštutinė
pilis, biustas. Kiekvienam lietuviui svarbų ir įsimintiną įvykį
primena memorialinė lenta su pirmą kartą Gedimino kalno pilies
bokšte atkurtos Naujųjų laikų Lietuvos valstybės vėliavą iškėlusių
kariškų pavardėmis.
- Pirmame bokšto ekspozicijos aukšte
lankytojai tarsi vėl nugrimzta į praeitį, kur kaip ant delno
gali pasižvalgyti po senovinį Vilnių. Dviejuose maketuose,
padarytuose pagal Sigito Lasavicko ir Vlado Drėmos
rekonstrukcijas, galima akimis paklaidžioti po XIV a. Aukštutinę,
Žemutinę ir Kreivąją pilis, bei pamatyti kaip pasikeitė Aukštutinės
ir Žemutinės pilių vaizdas XVIII amžiuje. Greta kabančiose
senose fotografijose galima išvysti kaip atrodė Aukštutinė
pilis XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje.
- Siaurais laipteliais pakilus į antrą
aukštą, patenkama į ekspozicinę salę, kurioje eksponuojamos
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vestų į Žalgirio mūšį
lietuviškų pulkų vėliavų rekonstrukcijos, autentiški XIII
– XVIII a. ginklai ir amunicija.
- u Nuo bokšto viršuje įrengtos apžvalgos
aikštelės atsiveria nuostabi miesto panorama.