„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1 

Medininkų pilis jau turi šeimininką

 

Irena SENULIENĖ, Trakų istorijos muziejus

 

1 pav. V. Neliubino nuotr.

2 pav. Medininkų pilies įvažiavimo vartai. V.Neliubino nuotr.

Medininkų pilis, statyta XIII a. pabaigoje – XIV a. pirmoje pusėje, savo plotu yra didžiausia Lietuvoje. Pilies kiemo plotas yra 1,85 ha, o bendras plotas kartu su

gynybiniais grioviais siekia net 6,5 ha. Šis kultūros paminklas priskiriamas gardinių (aptvarinių) pilių tipui. Pagal architektūrą ji analogiška Krėvos ir Lydos pilims (Baltarusijoje). Manoma, kad pastarosios yra kiek ankstyvesnės nei Medininkų pilis.

 

Pilis statyta lygumos pakraštyje. Iš šiaurės ir vakarų ją supa pelkė, kurios viduriu teka bevardis upelis. Pilies planas iš esmės liko nepakitęs. Stačiakampio formos kiemą juosia sienos, kurios turėjo būti maždaug 15 m aukščio ir 1,9 m storio, į viršų siaurėjančios. Deja, viršutinė sienų dalis neišliko. Sienų plytos mūrytos vendiniu arba baltiškuoju būdu. Bendras sienų ilgis 570 metrai. Sienos apjuostos dviem plačiomis 5-8 metrų gylio fosomis ir pylimais . Pilies sienose buvo ketveri įvažiavimo vartai: aukštutiniai vartai, pakelti nuo žemės apie 5 metrus, įrengti šiaurinėje ir pietinėje sienoje, o žemutiniai vartai – rytinėje ir vakarinėje sienoje. Pilis turėjo keturis bokštus. Svarbiausias iš jų šiaurės rytų kampe buvęs penkiaaukštis donžonas, kurio aukštis 30 metrų (išlikęs 23 metrų aukščio fragmentas). Keturi donžono aukštai turėjo medines lubas, penktas – plytinį nerviūrinį skliautą. Tai buvo ne tik gynybinis, bet ir gyvenamasis bokštas.

Medininkų pilis, nuo Vilniaus centro nutolusi per 30 kilometrų, archeologų ir restauratorių dėmesio sulaukė tik 1954 metais. Tuomet ji buvo išmatuota, padaryta geodezinė nuotrauka, parengti būsimo fragmentinio restauravimo bei konservavimo projektai. Darbai pradėti tik 1959 metais. Autorinę priežiūrą vykdė ir pilį tyrinėjo Sigitas Lasavickas. Tuomet buvo užmūrytos didesnės išgriuvos, ant sienų viršaus uždėtas konservacinis sluoksnis, vadinamas karūnėlėmis. 1961 m. buvo pradėti archeologiniai tyrimai (vadovas Karolis Mekas), tačiau 1981 m. darbai buvo nutraukti. Pertrauka truko beveik dešimt metų. Atgimimo laikais Medininkų pilies likimu ėmė rūpintis Lietuvos kultūros fondas ir jo vadovas Česlovas Kudaba. 1988 m. į Lietuvą atvyko Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos (ALIAS), kurią su Lietuvos kultūros fondu siejo bendradarbiavimo ryšiai, nariai Albertas Kerelis (pirmininkas), Leonas Maskaliūnas, Liudas ir Raimundas Šleiniai. Architektas Stanislovas Mikulionis ir Napalys Kitkauskas pasiūlė ALIAS pagalvoti apie Medininkų pilį. 1991 metais pilyje pradėti darbai pagal architekto S.Mikulionio parengtą pilies fragmentinio restauravimo bei konservavimo projektą. 1992 m. sausio 17 d. bendrame ALIAS ir IPSA susirinkime priimtas nutarimas įsteigti Medininkų pilies atstatymo fondą, kurio pirmininku išrinktas L.Maskaliūnas. Buvo pradėta aukų rinkimo akcija ne tik JAV, bet ir kitose pasaulio šalyse, kur gyvena išeiviai iš Lietuvos.Tais pačiais metais mirus architektui S.Mikulioniui, jo darbą tęsė architektė M.Mikulionytė kartu su J.Glemža laimėję donžono atstatymo projekto konkursą. Pirmasis atstatomo bokšto akmuo buvo įmūrytas 1993 m. liepos 6 d. per karaliaus Mindaugo karūnavimo 740-ąsias metines. 1994-1997 m. vyko donžono restauravimo darbai: baigta betonuoti pirmo aukšto perdanga, restauruotos antro aukšto sienos, angos, laiptai, virš antro aukšto išbetonuotos perdangos sijos, įrengtas apsauginis stogas. 1998-1999 m. pagrindiniai restauravimo darbai vyko tik rytinės aptvarinės sienos dalyje.

Pastaruosius ketverius metus Medininkų pilyje restauravimo darbai dėl lėšų stygiaus nevykdomi. Nors ir keista, tačiau Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių jubiliejinę programą, šis reikšmingas kultūros paveldo objektas nepateko. Galbūt viena to priežasčių buvo tai, kad pilis neturėjo šeimininko. 2004 m. vasario mėn. Kultūros ministrės R.Žakaitienės įsakymu Medininkų pilies šeimininku tapo Trakų istorijos muziejus.

Pilies kieme esačiame mediniame name, kuris šiuo metu visiškai nuniokotas, XX a. 8 dešimtmetyje buvo muziejinė ekspozicija. Atstačius Medininkų pilies donžoną ir įrengus jame ekspoziciją, Medininkai neabejotinai taptų kultūrinio turizmo centru, kuris trauktų ne tik Lietuvos gyventojus, bet ir užsienio turistus.

Vilniaus – Minsko plentu Medininkus automobiliu galima pasiekti per 15 minučių, todėl savaitgaliais nemažai žmonių skubėtų ne tik į taip pamėgtus Trakus, bet ir į Medininkus, kur didžiuliame kieme vyks įvairūs renginiai, muzikos festivaliai, koncertai, amatų dienos.

Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas tiki, kad pavyks Medininkų pilį atstatyti ir pritaikyti paminklą nūdienos poreikiams, nors tai padaryti bus nelengva.