„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1
- Medinės
pilies statybos idėjos Anykščiuose
-
- Asta
RAŽANSKIENĖ,
- A.
Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus
-
|
1 pav. Naujas tiltas
per Varelį, pastatytas buvusio tilto vietoje. Nuotr. iš muziejaus
archyvo |
|
2 pav. Vilniaus meras
Artūras Zuokas pasirašo aktą, pasižadėdamas tapti pilies globėju.
Nuotr. iš muziejaus archyvo |
|
3 pav. Medinės pilies
maketas. Autoriai A.Janušis, R.Matiukas, S.Račkaitytė |
Anykščiai
gali didžiuotis gražia gamta, turi nemažai turistams patrauklių
objektų: A. Baranausko klėtelę, Arklio muziejų, Puntuką,
siaurąjį geležinkelį... Tačiau vienintelė Lietuvoje medinė
pilis, pastatyta ant vieno didžiausių Lietuvos piliakalnių, būtų
įspūdingas objektas, istorinės atminties, Lietuvos valstybės kūrimosi
ir tvirtėjimo simbolis, tautinio auklėjimo ir tautinės savimonės
ugdymo priemonė.
-
- Šeimyniškėlių
pilies istorija
- Šeimyniškėlių
piliakalnis dunkso prie Anykščių miesto ribos, apie 150 metrų į
šiaurės vakarus nuo Kauno-Rokiškio kelio.
- Pagal
1990-2003 m. pilies aikštės bei gynybinių įtvirtinimų
archeologinių tyrimų duomenis žinoma, kad XIII a. vid. pilis buvo
pastatyta iki tol negyvenamoje vietoje. Gynybinės pilies atsiradimą
lėmė strateginiai Lietuvos valstybės interesai – poreikis
stiprinti šiaurinį valstybės pasienį nuo Livonijos ordino
agresijos. Pagal savo dydį (3000 m² ploto aikštelė) ir įtvirtinimų
stiprumą (2 papiliai, iki 5 m aukščio pylimai, 6 m gilūs ir platūs
grioviai) pilis buvo pati didžiausia Rytų Lietuvoje. Jos statybai
buvo pasirinktas aukštumos kyšulys tarp Varelio ir Volupio upelių;
nuo Varelio ir kilo pilies pavadinimas. Statybvietėje augę medžiai
bei krūmai buvo iškirsti ir vietoje sudeginti, kyšulys skersai
perkastas dviem grioviais, kurių pakraščiuose iš iškastų žemių
supilti pylimai. Piliakalnio aikštelė trapecijos formos, 80 m
ilgio, 40 m pločio pietrytiniame ir 25 m pločio šiaurės vakarų
gale. Aikštelės pakraščiuose kas 1 metrą įkasti mediniai apie
30 cm skersmens stulpai, kurie rėmė iš gulsčių rąstų pastatytą
gynybinę sieną. Pastačius pilį, buvo įrengti papiliai, papėdės
gyvenvietė, kapinės, keliai.
- Išskiriami
2 piliakalnio naudojimo etapai: XIII a. vid.-XIII a. II p. ir XIV a.
pab. Negausūs XIII a. radiniai liudija, kad tuo metu pilis buvo
naudota neilgai. XIV a. pagrindinės lietuvių kovos su Vokiečių
ordinu persikėlė į Prūsijos pasienį, todėl pilis kurį laiką,
matyt, stovėjo apleista. Tik XIV a. pabaigoje, kai Vytautas, ruošdamasis
lemiamam susirėmimui su kryžiuočiais, ėmė rūpintis valstybės
sienų sustiprinimu, pilis vėl buvo atstatyta. 1422 m. pasirašius
Melno taikos sutartį, Lietuvos ir Vokiečių ordino santykiai buvo
sureguliuoti. Šeimyniškėlių pilis, praradusi savo vaidmenį,
buvo vėl apleista.
- Antrajame
gyvavimo etape piliakalnis įgavo dabartinę išvaizdą, nors tuo
metu jis atrodė didingiau nei dabar (XX a. dirbant jos teritorijoje
esančią žemę, buvo nuo aukštų pylimų į papėdę nuarta dalis
žemių, lėkštesni tapo šlaitai, atsirado kitų žymių reljefo
pakitimų). Senesnės pilies liekanos buvo panaudotos naujos pilies
statybai: nugriautos, matyt, jau gerokai supuvusios jos gynybinės
sienos, pastatinti piliakalnio aikštelės šlaitai, paaukštinti
pylimai. Įrengta pilis buvo padalinta į kelis ūkinius sektorius.
Arčiau didžiojo pylimo buvo laikomos maisto atsargos, buvo pilies
virtuvė. Tyrinėjant šią vietą, rasta daugiausia gyvulių, paukščių,
žuvų kaulų, sudaužytų puodų šukių. Šalia virtuvės būta
savotiško arsenalo – jo vietoje aptiktas tuzinas arbaleto strėlių
antgalių, surištų į ryšulėlį. Pilies kiemas buvo užstatytas
mediniais rentiniais pastatais, kurių vietose liko 3 krosnių
liekanos. Pilies kiemas pertvertas pusiau, atskiriant ūkinę dalį
nuo reprezentacinės. Pastarojoje dalyje rastos pirmosios lietuviškos
monetos, pora geležinių žalvariu dengtų svarelių. Matyt, šioje
aikštelės dalyje būta pilies viršininko pastato.
- Pilėnai
gyveno abiejuose papiliuose bei kitapus Volupio upelio buvusioje
apie 2 ha ploto papėdės gyvenvietėje. Kad gyvenvietei netrūktų
vandens, užtvenkus Volupį, įrengtas tvenkinėlis.
- Mintį,
kad Šeimyniškėliuose stovėjusi Vorutos pilis, iškėlė rašytojas
Antanas Vienuolis. 1935 m. Kauno universiteto profesorius E.
Volteris, apžiūrėjęs piliakalnį bei Latavos kaimą, patvirtino,
jog čia buvo Vorutos pilis. Tai paskatino rašytoją A. Vienuolį
parašyti straipsnį „Atrasta Mindaugo laikų Vorutos pilis?“
(skelbtas „Lietuvos aide“). 1942 m. piliakalnį apžiūrėjo,
aprašė ir jo planą nubraižė žymiausias to meto Lietuvos
piliakalnių tyrinėtojas Petras Tarasenka. Moksliniai piliakalnio
tyrinėjimai pradėti po nepriklausomybės atkūrimo.
-
- Pilies
statybos idėjos
- 1997
m. tuometinis Anykščių rajono meras S. Nefas iškėlė medinės
pilies – kaip paminklo Vorutai – statybos Šeimyniškėlių
piliakalnyje idėją, kuri sulaukė nemažo visuomenės dėmesio ne
tik Anykščiuose, bet ir visoje Lietuvoje.
- 1990-2003
m. Šeimyniškėlių piliakalnyje buvo ištirtas 3424 m² plotas.
Tyrimus atliko Lietuvos istorijos institutas (archeologas dr.
Gintautas Zabiela). Šiandien šis piliakalnis yra išsamiausiai
tyrinėtas Lietuvoje ir vienas geriausiai ištirtų visame Rytų
Pabaltijyje.
- Archeologinių
kasinėjimų rezultatai leidžia apytiksliai atkurti pilies
planą – kur buvo įkasti poliai, rėmę gynybinių sienų
konstrukcijas, kur stovėjo gyvenamieji pastatai, kurioje vietoje kūrentos
krosnys. Prie piliakalnio gerai išliko senųjų kelių ir gynybinių
įtvirtinimų sistema.
- Visa
tyrinėjimų metu surinkta medžiaga (individualūs metaliniai,
akmeniniai bei moliniai dirbiniai, keramikos šukės, gyvulių
kaulai, 51 stulpavietė, trys krosnys, sudegusių medinių įtvirtinimų
liekanos) priklauso dviem skirtingiems
piliakalnio naudojimo etapams: XIII a. vid.-XIII a. II p. ir XIV a.
pabaigai.
- Ilgose
visuomenės ir paminklosaugos specialistų diskusijose paaiškėjo,
kad medinės pilies statybos projektas puikiai atitinka ir
dvasinius, ir ekonominius visuomenės poreikius. Projekto
svarbiausias tikslas – pastatyti karų su kryžiuočiais laikotarpį
primenančią pilį, savitą paminklą Lietuvos valstybės ištakas
menančiai Vorutai.
- 1999
m. vasario 26 d. Lietuvos kultūros ministerijoje Anykščių rajono
savivaldybės, Kultūros bei Aplinkos ministerijų, Pasaulio anykštėnų
bendrijos, Valstybinės paminklosaugos komisijos, Archeologijos
draugijos vadovai pasirašė deklaraciją dėl medinės pilies
statybos ant Šeimyniškėlių piliakalnio. Dokumente konstatuota,
kad „beveik pora šimtų metų trunkantys Lietuvos piliakalnių
tyrinėjimai bei išlikę rašytiniai šaltiniai leidžia susidaryti
pakankamai išsamų vaizdą apie medines Lietuvos pilis ir suteikia
galimybę materializuoti seniai brandinamą idėją – pastatyti
natūralaus dydžio medinės pilies maketą, pačią pilį paverčiant
gyvuoju muziejumi, kur būtų galima ne tik stebėti, bet ir išbandyti
senųjų amatų bei karybos techniką.“
- Idėjos
įgyvendinimas prasidėjo 2000 m. spalio mėnesį, pradėjus statyti
tiltą per Varelį. Taip tiltas į Vorutą kartu tapo ir simboliniu
tiltu į ateitį, kurioje deramą vietą užima ir garbinga Lietuvos
praeitis.
-
- Medinė
pilis – naujas turistinis objektas Anykščiuose
-
- Medinę
pilį kaip turistinį objektą galima suprojektuoti ir pastatyti
tarpusavyje suderinus 3 skirtingų rūšių duomenis: autentiškus
istorinius ir archeologinius, analoginius ir statybinius
konstrukcinius. Pagal archeologinius ir istorinius duomenis kuriamą
pilies kompleksą sudarys palei piliakalnio aikštelės perimetrą
(apie 258 m) pastatytos medinės 5 metrų aukščio stulpinės-rentinės
konstrukcijos sienos su galerijomis ir 4 bokštais, apžvalgos bokštas,
medinis tiltas per Varelio upelį, senasis istorinis kelias į pilį
(aplink piliakalnį) ir medinis tiltas per Volupio upelį.
- Gynybiniuose
pilies bokštuose bus įrengtos istorinės ekspozicijos ir vykdoma
įvairi edukacinė veikla. Bus eksponuojami daiktai, atspindintys
Lietuvos valdovų ir valstybės istoriją (numizmatika, heraldika,
portretai), pilies gyventojų buities daiktai, papuošalai, senovinė
apranga, senoviniai ginklai, piliakalnyje rastų ginklų fragmentai,
bus organizuojamos įvairaus
pobūdžio parodos istorine tema. Lankytojai bus įtraukti į
praktinę veiklą: galės bandyti įskelti ugnį, kepti mėsą ar žuvį,
nulipdyti puodelį, adyti kauline adata, pasigaminti nesudėtingų
papuošalų, išbandyti senovinį verpimo bei audimo būdą, šaudyti
iš lanko, mėtyti ietį ir t.t. Vidiniame pilies kieme bus iškilmingai
minimos valstybei svarbios datos (Mindaugo, Vytauto Didžiojo karūnavimo
diena, Baltų vienybės, Žalgirio mūšio ir kt.). Pastačius lauko
sceną, pilyje vyks kultūriniai renginiai – senovinės muzikos
koncertai, Pilies teatro spektakliai, įvairios inscenizacijos senovės
istorijos tema. Bus organizuojamos Aukštaitijos regiono senovinių
amatų dienos, vyks „riterių turnyrai“.
- Siekiant
gilinti ir istorinio kultūrinio paveldo pažinimą, numatoma
moksleiviams parengti specializuotų edukacinių programų,
atspindinčių Lietuvos valstybės kūrimą ir stiprėjimą.
- 2004
m. gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą
dieną – buvo padėtas pirmasis apžvalgos bokšto rąstų
vainikas. Vilniaus meras Artūras Zuokas padėjo simbolinį rąstą
ir įsipareigojo būti būsimosios pilies globėju.
- Bokštas
iškils jau šią vasarą ir taps Šeimyniškėlių medinės pilies
archeologinio komplekso pradžia. Jis bus pritaikytas pilies
lankytojų aptarnavimo reikmėms: čia įsikurs bilietų kasa,
muziejaus informacijos ir reklamos centras, numatoma įrengti
nedidelę istorijos ekspoziciją.
|