<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1 

Medinės pilies statybos idėjos Anykščiuose
 
Asta RAŽANSKIENĖ,
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus
 
1 pav. Naujas tiltas per Varelį, pastatytas buvusio tilto vietoje. Nuotr. iš muziejaus archyvo
2 pav. Vilniaus meras Artūras Zuokas pasirašo aktą, pasižadėdamas tapti pilies globėju. Nuotr. iš muziejaus archyvo
3 pav. Medinės pilies maketas. Autoriai A.Janušis, R.Matiukas, S.Račkaitytė

Anykščiai gali didžiuotis gražia gamta, turi nemažai turistams patrauklių objektų: A. Baranausko klėtelę, Arklio muziejų, Puntuką, siaurąjį geležinkelį... Tačiau vienintelė Lietuvoje medinė pilis, pastatyta ant vieno didžiausių Lietuvos piliakalnių, būtų įspūdingas objektas, istorinės atminties, Lietuvos valstybės kūrimosi ir tvirtėjimo simbolis, tautinio auklėjimo ir tautinės savimonės ugdymo priemonė.

 

Šeimyniškėlių pilies istorija
Šeimyniškėlių piliakalnis dunkso prie Anykščių miesto ribos, apie 150 metrų į šiaurės vakarus nuo Kauno-Rokiškio kelio.
Pagal 1990-2003 m. pilies aikštės bei gynybinių įtvirtinimų archeologinių tyrimų duomenis žinoma, kad XIII a. vid. pilis buvo pastatyta iki tol negyvenamoje vietoje. Gynybinės pilies atsiradimą lėmė strateginiai Lietuvos valstybės interesai – poreikis stiprinti šiaurinį valstybės pasienį nuo Livonijos ordino agresijos. Pagal savo dydį (3000 m² ploto aikštelė) ir įtvirtinimų stiprumą (2 papiliai, iki 5 m aukščio pylimai, 6 m gilūs ir platūs grioviai) pilis buvo pati didžiausia Rytų Lietuvoje. Jos statybai buvo pasirinktas aukštumos kyšulys tarp Varelio ir Volupio upelių; nuo Varelio ir kilo pilies pavadinimas. Statybvietėje augę medžiai bei krūmai buvo iškirsti ir vietoje sudeginti, kyšulys skersai perkastas dviem grioviais, kurių pakraščiuose iš iškastų žemių supilti pylimai. Piliakalnio aikštelė trapecijos formos, 80 m ilgio, 40 m pločio pietrytiniame ir 25 m pločio šiaurės vakarų gale. Aikštelės pakraščiuose kas 1 metrą įkasti mediniai apie 30 cm skersmens stulpai, kurie rėmė iš gulsčių rąstų pastatytą gynybinę sieną. Pastačius pilį, buvo įrengti papiliai, papėdės gyvenvietė, kapinės, keliai.
Išskiriami 2 piliakalnio naudojimo etapai: XIII a. vid.-XIII a. II p. ir XIV a. pab. Negausūs XIII a. radiniai liudija, kad tuo metu pilis buvo naudota neilgai. XIV a. pagrindinės lietuvių kovos su Vokiečių ordinu persikėlė į Prūsijos pasienį, todėl pilis kurį laiką, matyt, stovėjo apleista. Tik XIV a. pabaigoje, kai Vytautas, ruošdamasis lemiamam susirėmimui su kryžiuočiais, ėmė rūpintis valstybės sienų sustiprinimu, pilis vėl buvo atstatyta. 1422 m. pasirašius Melno taikos sutartį, Lietuvos ir Vokiečių ordino santykiai buvo sureguliuoti. Šeimyniškėlių pilis, praradusi savo vaidmenį, buvo vėl apleista.
Antrajame gyvavimo etape piliakalnis įgavo dabartinę išvaizdą, nors tuo metu jis atrodė didingiau nei dabar (XX a. dirbant jos teritorijoje esančią žemę, buvo nuo aukštų pylimų į papėdę nuarta dalis žemių, lėkštesni tapo šlaitai, atsirado kitų žymių reljefo pakitimų). Senesnės pilies liekanos buvo panaudotos naujos pilies statybai: nugriautos, matyt, jau gerokai supuvusios jos gynybinės sienos, pastatinti piliakalnio aikštelės šlaitai, paaukštinti pylimai. Įrengta pilis buvo padalinta į kelis ūkinius sektorius. Arčiau didžiojo pylimo buvo laikomos maisto atsargos, buvo pilies virtuvė. Tyrinėjant šią vietą, rasta daugiausia gyvulių, paukščių, žuvų kaulų, sudaužytų puodų šukių. Šalia virtuvės būta savotiško arsenalo – jo vietoje aptiktas tuzinas arbaleto strėlių antgalių, surištų į ryšulėlį. Pilies kiemas buvo užstatytas mediniais rentiniais pastatais, kurių vietose liko 3 krosnių liekanos. Pilies kiemas pertvertas pusiau, atskiriant ūkinę dalį nuo reprezentacinės. Pastarojoje dalyje rastos pirmosios lietuviškos monetos, pora geležinių žalvariu dengtų svarelių. Matyt, šioje aikštelės dalyje būta pilies viršininko pastato.
Pilėnai gyveno abiejuose papiliuose bei kitapus Volupio upelio buvusioje apie 2 ha ploto papėdės gyvenvietėje. Kad gyvenvietei netrūktų vandens, užtvenkus Volupį, įrengtas tvenkinėlis.
Mintį, kad Šeimyniškėliuose stovėjusi Vorutos pilis, iškėlė rašytojas Antanas Vienuolis. 1935 m. Kauno universiteto profesorius E. Volteris, apžiūrėjęs piliakalnį bei Latavos kaimą, patvirtino, jog čia buvo Vorutos pilis. Tai paskatino rašytoją A. Vienuolį parašyti straipsnį „Atrasta Mindaugo laikų Vorutos pilis?“ (skelbtas „Lietuvos aide“). 1942 m. piliakalnį apžiūrėjo, aprašė ir jo planą nubraižė žymiausias to meto Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas Petras Tarasenka. Moksliniai piliakalnio tyrinėjimai pradėti po nepriklausomybės atkūrimo.
 
Pilies statybos idėjos
1997 m. tuometinis Anykščių rajono meras S. Nefas iškėlė medinės pilies – kaip paminklo Vorutai – statybos Šeimyniškėlių piliakalnyje idėją, kuri sulaukė nemažo visuomenės dėmesio ne tik Anykščiuose, bet ir visoje Lietuvoje.
1990-2003 m. Šeimyniškėlių piliakalnyje buvo ištirtas 3424 m² plotas. Tyrimus atliko Lietuvos istorijos institutas (archeologas dr. Gintautas Zabiela). Šiandien šis piliakalnis yra išsamiausiai tyrinėtas Lietuvoje ir vienas geriausiai ištirtų visame Rytų Pabaltijyje.
Archeologinių  kasinėjimų rezultatai leidžia apytiksliai atkurti pilies planą – kur buvo įkasti poliai, rėmę gynybinių sienų konstrukcijas, kur stovėjo gyvenamieji pastatai, kurioje vietoje kūrentos krosnys. Prie piliakalnio gerai išliko senųjų kelių ir gynybinių įtvirtinimų sistema.
Visa tyrinėjimų metu surinkta medžiaga (individualūs metaliniai, akmeniniai bei moliniai dirbiniai, keramikos šukės, gyvulių kaulai, 51 stulpavietė, trys krosnys, sudegusių medinių įtvirtinimų liekanos) priklauso dviem  skirtingiems piliakalnio naudojimo etapams: XIII a. vid.-XIII a. II p. ir XIV a. pabaigai.
Ilgose visuomenės ir paminklosaugos specialistų diskusijose paaiškėjo, kad medinės pilies statybos projektas puikiai atitinka ir dvasinius, ir ekonominius visuomenės poreikius. Projekto svarbiausias tikslas – pastatyti karų su kryžiuočiais laikotarpį primenančią pilį, savitą paminklą Lietuvos valstybės ištakas menančiai Vorutai.
1999 m. vasario 26 d. Lietuvos kultūros ministerijoje Anykščių rajono savivaldybės, Kultūros bei Aplinkos ministerijų, Pasaulio anykštėnų bendrijos, Valstybinės paminklosaugos komisijos, Archeologijos draugijos vadovai pasirašė deklaraciją dėl medinės pilies statybos ant Šeimyniškėlių piliakalnio. Dokumente konstatuota, kad „beveik pora šimtų metų trunkantys Lietuvos piliakalnių tyrinėjimai bei išlikę rašytiniai šaltiniai leidžia susidaryti pakankamai išsamų vaizdą apie medines Lietuvos pilis ir suteikia galimybę materializuoti seniai brandinamą idėją – pastatyti natūralaus dydžio medinės pilies maketą, pačią pilį paverčiant gyvuoju muziejumi, kur būtų galima ne tik stebėti, bet ir išbandyti senųjų amatų bei karybos techniką.“
Idėjos įgyvendinimas prasidėjo 2000 m. spalio mėnesį, pradėjus statyti tiltą per Varelį. Taip tiltas į Vorutą kartu tapo ir simboliniu tiltu į ateitį, kurioje deramą vietą užima ir garbinga Lietuvos praeitis.
 
Medinė pilis – naujas turistinis objektas Anykščiuose
 
Medinę pilį kaip turistinį objektą galima suprojektuoti ir pastatyti tarpusavyje suderinus 3 skirtingų rūšių duomenis: autentiškus istorinius ir archeologinius, analoginius ir statybinius konstrukcinius. Pagal archeologinius ir istorinius duomenis kuriamą pilies kompleksą sudarys palei piliakalnio aikštelės perimetrą (apie 258 m) pastatytos medinės 5 metrų aukščio stulpinės-rentinės konstrukcijos sienos su galerijomis ir 4 bokštais, apžvalgos bokštas, medinis tiltas per Varelio upelį, senasis istorinis kelias į pilį (aplink piliakalnį) ir medinis tiltas per Volupio upelį.
Gynybiniuose pilies bokštuose bus įrengtos istorinės ekspozicijos ir vykdoma įvairi edukacinė veikla. Bus eksponuojami daiktai, atspindintys Lietuvos valdovų ir valstybės istoriją (numizmatika, heraldika, portretai), pilies gyventojų buities daiktai, papuošalai, senovinė apranga, senoviniai ginklai, piliakalnyje rastų ginklų fragmentai, bus  organizuojamos įvairaus pobūdžio parodos istorine tema. Lankytojai bus įtraukti į praktinę veiklą: galės bandyti įskelti ugnį, kepti mėsą ar žuvį, nulipdyti puodelį, adyti kauline adata, pasigaminti nesudėtingų papuošalų, išbandyti senovinį verpimo bei audimo būdą, šaudyti iš lanko, mėtyti ietį ir t.t. Vidiniame pilies kieme bus iškilmingai minimos valstybei svarbios datos (Mindaugo, Vytauto Didžiojo karūnavimo diena, Baltų vienybės, Žalgirio mūšio ir kt.). Pastačius lauko sceną, pilyje vyks kultūriniai renginiai – senovinės muzikos koncertai, Pilies teatro spektakliai, įvairios inscenizacijos senovės istorijos tema. Bus organizuojamos Aukštaitijos regiono senovinių amatų dienos, vyks „riterių turnyrai“.
Siekiant gilinti ir istorinio kultūrinio paveldo pažinimą, numatoma moksleiviams parengti specializuotų edukacinių programų, atspindinčių Lietuvos valstybės kūrimą ir stiprėjimą.
2004 m. gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną – buvo padėtas pirmasis apžvalgos bokšto rąstų vainikas. Vilniaus meras Artūras Zuokas padėjo simbolinį rąstą ir įsipareigojo būti būsimosios pilies globėju.
Bokštas iškils jau šią vasarą ir taps Šeimyniškėlių medinės pilies archeologinio komplekso pradžia. Jis bus pritaikytas pilies lankytojų aptarnavimo reikmėms: čia įsikurs bilietų kasa, muziejaus informacijos ir reklamos centras, numatoma įrengti nedidelę istorijos ekspoziciją.
© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.14