Į
Lietuvos jūrų muziejaus teritoriją užšalusių kanalų ledu sausio 15
d. pateko lapė ir, perlipusi parapetą lauko baseine, sudraskė du
antarktinius pingvinus. Tai itin skaudus nuostolis, kadangi šios
rūšies pingvinai yra laikomi tik keliuose prestižiniuose pasaulio
zoologijos soduose ir Lietuvos jūrų muziejaus jau nebepajėgs jų
įsigyti. Antarktinių pingvinų muziejuje liko tik du, jie jau seni ir
begyvens tik trejus ar ketverius metus.
Vasario 6 d. Jūrų žinduolių ir paukščių skyriuje iš kiaušinio išsirito
pingviniukas, svėręs 64 gramus. Jo gyvybiniai refleksai dar menkai
išreikšti – necypsi norėdamas lesti, pats neryja maisto. Pingviniukas
gyvena naujagimio kiuvete, kuriame 27 laipsniai šilumos ir 50 proc.
drėgmės. Maitinamas tiesiai į skrandį kas tris valandas kokteiliu iš
vienuolikos komponentų.
Vasario 13 d. muziejuje pristatytas
Johano Zembrickio „Klaipėdos karališkojo
Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorijos“ II tomas. Jį išleido
Klaipėdos leidykla „Libra Memelensis“ (vad. Kęstutis Demereckas),
vertėjas ir vyriausiasis redaktorius – Lietuvos jūrų muziejaus
Laivybos istorijos skyriaus vedėjas, istorikas Romas Adomavičius. I
tomas į lietuvių kalbą išverstas ir išleistas 750 metų Klaipėdos
miesto jubiliejui, po dvejų metų darbo išleistas II tomas – „Klaipėda
XIX amžiuje“. Ši du tomus apimanti Klaipėdos kronika parašyta prieš
100 metų ne istoriko, bet vaistininko, pagal kilmę mozūro, pamilusio
Klaipėdą. Kruopštaus tyrinėtojo dėka šiandien galima susipažinti su
miesto istorijos dokumentais, pražuvusiais dviejų karų sūkuriuose.
Vasario 13 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo atidaryta
paroda „Trys Lietuvos jūrinio paveldo puslapiai“. Ekspozicija sudaryta
iš trijų kilnojamų Lietuvos jūrų muziejaus parodų. Pirmoji dalis –
„Šventoji – Lietuvos povandeninės archeologijos lopšys“ pasakoja apie
Baltijos jūroje paskendusius laivus, nugrimzdusią XVI–XVIII a.
Šventosios gyvenvietės dalį ir archeologų povandenininkų kasdienybę.
Antroji dalis – „Kurėno sugrįžimas“ vaizdžiai pristato Kuršių marių
žvejų burvaltę – kurėną, istorines jo ištakas, pasakoja, kaip vyko šio
tipo laivo rekonstrukcija Lietuvos jūrų muziejuje. Trečioji dalis –
„Iš jūrininkų archyvų“ pasakoja apie tarybų Lietuvos žvejybos laivyno
istoriją, atkuriami jau primirštos buities fragmentai.
Kovo
8-10 d. Lietuvos jūrų muziejaus pilkųjų Baltijos jūros ruonių banda
pagausėjo dviem mažyliais. Kovo 8 d. jauniklį atsivedė muziejaus
apsauginiame griovyje gyvenanti Pilkė, o kovo 10 d. mažylio susilaukė
kita muziejaus senbuvė – Zunda. Deja, prieš porą savaičių gimęs dar
vienas, Baltukės jauniklis, neišgyveno. Ši patelė itin jautri ir
atsargi, tad savo mažylius nuo pašalinių akių bando paslėpti po
vandeniu. Dažniausiai tai baigiasi tragiškai. Šiemet mažylis buvo
atimtas iš jos, o jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas
Grušas dvi savaites augino ruoniukę. Tačiau mamos pieną atitinkančio
maistelio taip mažylei ir nepavyko pritaikyti.