LR KULTŪROS
MINISTERIJOJE
● Paskirtos 2004 metų valstybės
stipendijos meno ir kultūros kūrėjų projektams (programoms)
įgyvendinti
Kultūros ministerija, atsižvelgdama į
Baleto, Dailės, Fotomeno, Etninės kultūros, Literatūros ir
leidybos, Muzikos ir Teatro ekspertų komisijų, Bibliotekų,
Kino ir Muziejų tarybų rekomendacijas bei Lietuvos kultūros
ir meno tarybos siūlymus, šiemet valstybės stipendijas skyrė
168 meno ir kultūros kūrėjų projektams (programoms) įgyvendinti.
Iš viso Kultūros ministerija 2004 metais valstybės
stipendijoms skyrė 4 mln. 5 tūkst. Lt.
Taip pat skirtos dvi dvimetės strateginės
bei dvi dvimetės vardinės valstybės stipendijos. Nuo 2004 m.
sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. 10 MGL dydžio per mėnesį
dvi strateginės meno ir kultūros projektų (programų) valstybės
stipendijos skirtos šiems meno ir kultūros kūrėjams: projektų
vadovei Astai Aleliūnaitei Žemaitijos regioninio kultūros
centro koncepcijai sukurti ir šio centro plėtros programai bei
jos įgyvendinimo priemonių planui parengti; menotyrininkei
Irenai Vaišvilaitei Lietuvos tūkstantmečio programos
tarptautinės kilnojamosios parodos „Lietuva: kultūra ir
istorija“ koncepcijai ir jos įgyvendinimo programai sukurti
bei parodai kuruoti.
● Skirta parama bendramuziejiniams
projektams
Kultūros ministerijos Nevyriausybinių
organizacijų kultūros projektų rėmimo programa, atsižvelgdama
į ekspertų komisijos rekomendacijas, šiemet parėmė 165
konkursą laimėjusius nevyriausybinių organizacijų kultūros
projektus.
Parama skirta šiems Lietuvos muziejų
asociacijos (LMA) ir Savivaldybių muziejų direktorių
bendrijos (SMDB) projektams: VII mokslinė konferencija
„Lituanistika muziejuose: faktai, sampratos, procesai“ (LMA,
5 tūkst. Lt); Skaitmeninis žurnalas „Lietuvos muziejai
2004“ (LMA, 5 tūkst. Lt.); Kryždirbystės prezentacija
Lietuvos krašto muziejuose (SMDB, 4 tūkst. Lt).
Kultūros ir sporto rėmimo fondas (KSRF)
dalinę finansinę paramą 2004 m. skyrė šiems
bendramuziejiniams projektams: Elektroninė duomenų bazė
„Lietuvos muziejų archyviniai fondai“ (LMA, 5 tūkst. Lt);
Lietuvos dvarai – profesionalios kultūros židiniai. „Mėnuo
su žvaigžde čia būti norėjo“ (SMDB, 2 tūkst. Lt);
Paveldas 2004 (SMDB, 32 tūkst. Lt).●
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo
fondas (SRTRF) 2004 m. remia du Lietuvos muziejų asociacijos
leidybinius projektus: Muziejai ir kultūros paveldas: nuo pažinimo
į estetinį išgyvenimą periodiniame leidinyje „Lietuvos
muziejai“ (10 tūkst. Lt) ir Skaitmeninis žurnalas „Literatūrinė
Lietuva“ internete (20 tūkst. Lt).
● Įvyko antrasis Muziejų tarybos posėdis
2004 m. kovo 4 d. įvyko antrasis Muziejų
tarybos posėdis. Posėdyje svarstyta nacionalinių,
respublikinių ir apskričių muziejų plėtotės strategija,
muziejų tinklo perspektyvos. Tarybos nariai buvo tos nuomonės,
kad norint sukurti nacionalinę muziejų plėtotės strategiją
bei optimizuoti muziejų tinklą, pirmiausia būtina atlikti išsamius
dabartinės muziejų situacijos tyrimus. Tarybos narių nuomone,
muziejų dabartinės situacijos analizę galėtų atlikti Kultūros
ministerijos įsteigtas ir finansuojamas Lietuvos muziejų
informacijos centras.
Antrajame Muziejų tarybos posėdyje
aptartos ir trijų naujų muziejų steigimo galimybės.
Posėdžio svečiai (SĮ „Vilniaus
planas“ vyr. architektas D.Ruseckas ir architektė R.Druskienė,
Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vyr.
specialistė A.Kiškūnienė, Lietuvos energetikos muziejaus
direktorius V. Šaduikis) pristatė Lietuvos technikos muziejaus
idėją. Jos esmė – Lietuvos energetikos muziejaus išplėtimas
iki Lietuvos technikos muziejaus bei muziejų, turinčių
techninio paveldo ekspozicijas, sujungimas į specialų turizmo
tinklą. Nutarta pritarti Lietuvos energetikos muziejaus
reorganizavimui į Lietuvos technikos muziejų bei Valstybinės
paminklosaugos komisijos siūlymui (2004 m. vasario 20 d.
nutarimas Nr. N-1) Lietuvos ūkio ministerijai tapti Lietuvos
technikos muziejaus steigėja.
Muziejų taryba pateikė savo vertinimus ir
dėl įžymaus Lietuvos keliautojo, fotografo Pauliaus Normanto
siūlymo įsteigti Rytų Azijos meno muziejų Vilniuje. Tarybos
nariai pritarė P.Normanto iniciatyvai įsteigti Rytų Azijos
meno muziejų ir siūlė įstatymo nustatyta tvarka tai įgyvendinti.
Posėdyje kalbėta ir apie rezistencijos,
tremties, okupacijos temoms skirtų visuomeninių organizacijų
muziejų būklę. Sparčiai kūręsi Atgimimo laikotarpiu, šiandien
šie muziejai atsidūrė keblioje situacijoje, nes steigėjai
nebegali jų išlaikyti. Svarstytas Lietuvos politinių kalinių
ir tremtinių sąjungos prašymas dėl šios visuomeninės
organizacijos įsteigto Tremties ir rezistencijos muziejaus perėmimo
į valstybės globą bei finansinės paramos. Siekiant užtikrinti
surinktos medžiagos apsaugą, nutarta siūlyti Lietuvos
politinių kalinių ir tremtinių sąjungai perduoti Tremties ir
rezistencijos muziejaus eksponatus bei archyvą valstybiniam
muziejui.
Posėdyje nagrinėtas Kultūros
ministerijos gautas Šilalės rajono visuomeninių organizacijų
kreipimasis dėl Šilalės krašto muziejuje susiklosčiusios
situacijos, muziejaus statuso nebuvimo ir iš to kylančias
eksponatų apsaugos ir kt. problemas. Muziejų taryba nutarė
kreiptis į kultūros ministrę ir prašyti sudaryti komisiją,
kuri įvertintų Šilalės krašto muziejuje susiklosčiusią
situaciją bei parengtų
rekomendacijas dėl muziejaus perspektyvos.
Tarybos posėdyje svarstyta Valstybinio
Vilniaus Gaono žydų muziejaus koncepcija bei M. Zingerio ir E.
Zingerio parengtas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus
koncepcinis-teminis ekspozicijos planas „Vilnius – dingusi
Šiaurės Jeruzalė“. Tarybos nariai iš esmės jam pritarė.
Posėdyje aptartos muziejų naujų statutų
rengimo aktualijos ir problemos.
Tarybos nariai pritarė Prancūzijos kultūros
ir komunikacijos ministerijos kvietimui Lietuvos muziejams
prisidėti prie Europos muziejų akcijos „Muziejų
pavasaris“.
LIETUVOS KULTŪROS
DARBUOTOJŲ TOBULINIMOSI CENTRE
● Surengti Lietuvos muziejų fondų
vyriausiųjų saugotojų seminarai
2004 m. sausio 27 d. Kultūros darbuotojų
tobulinimosi centre įvyko seminaras Lietuvos muziejų
vyriausiesiems fondų saugotojams ir finansininkams tema
„Teisiniai muziejinių vertybių apskaitos pagrindai“.
Seminare buvo aptartos problemos, susijusios su muziejininkų
bendruomenėje daug diskusijų keliančiais finansų ministro
2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 „Dėl biudžetinių įstaigų
buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001,
Nr. 30-978) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo
10 d. nutarimu Nr.1429 „Dėl turto apskaitos tvarkos
ataskaitai apie valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise
priklausantį turtą rengti patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr.
90-3863). Vykdant eksponatų apskaitą minėtus dokumentus
skirtingai traktuoja muziejų vyriausieji fondų saugotojai,
finansininkai ir auditoriai, kurie remiasi ir kitais Lietuvos
Respublikos teisės aktais, tarptautiniais dokumentais. Siekiant
išsiaiškinti susiklosčiusią
padėtį ir buvo
surengtas seminaras, kuriame nuomonėmis apsikeitė Kultūros ir
Finansų ministerijų bei muziejų specialistai.
Seminaro metu buvo inicijuotas kreipimasis
į LR kultūros ir finansų ministerijas dėl muziejinių
vertybių apskaitos tvarkos išaiškinimo bei pateiktas tą pačią
dieną vykusiam Lietuvos muziejų
asociacijos visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti. LMA
visuotinis narių susirinkimas pritarė šiai iniciatyvai.
2004 m. balandžio 28-29 d. muziejų
vyriausieji fondų saugotojai rinkosi į seminarą „Muziejinių
rinkinių saugojimo specifika“. Seminare aptartos šios temos:
rinkinių valdymas: formavimas ir dokumentavimas; muziejinių
rinkinių komplektavimo kryptys ir aktualijos; muziejų fonduose
esančių meno kūrinių panaudojimas ir autorių teisė;
Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų fondo saugojimas bei
panaudojimas ir kt. Seminaro dalyviai susipažino su naujomis
Lietuvos dailės muziejaus pastelės ir akvarelės, Lietuvos
ypatingojo archyvo dokumentų fondo saugyklomis, bendravo su Varšuvos
nacionalinio muziejaus muziejininkais ir tekstilės
restauratoriais, tuo metu atlydėjusiais į Vilnių parodą
„XVIII amžiaus mados pasaulis“.
Per seminaro aptarimą
muziejų fondų
vyriausieji saugotojai buvo supažindinti su LR finansų
ministerijos 2004 m. balandžio 21 d. atsakymu į 2004 m. sausio
27 dienos seminaro „Teisiniai muziejinių vertybių apskaitos
pagrindai“ dalyvių inicijuotą ir LMA visuotinio narių
susirinkimo patvirtintą kreipimąsi „Dėl muziejinių vertybių
apskaitos“, kuriame buvo išdėstyti šie siūlymai: sustabdyti
Finansų ministro įsakymo Nr. 70 (2001-03-16) taikymą muziejinių
vertybių apskaitai; muziejinių vertybių apskaitą toliau
vykdyti vien pagal „Valstybinių muziejų rinkinių apskaitos,
apsaugos ir saugojimo instrukciją“; į Kultūros ministerijos
sudaromą darbo grupę „Valstybinių muziejų rinkinių
apskaitos, apsaugos ir saugojimo instrukcijos“ pataisoms rengti
įtraukti ir Finansų ministerijos atstovą; įpareigoti šią
darbo grupę išsiaiškinti, kaip muziejinių vertybių apskaitos
klausimai sprendžiami kitose Europos Sąjungos šalyse; įpareigoti
šią darbo grupę parengti ir pateikti Kultūros ir Finansų
ministerijoms tvirtinti Lietuvos muziejinių vertybių valstybinės
apskaitos tvarką.
Finansų ministerija į Kultūros
ministerijos sudaromą darbo grupę Valstybinių muziejų
rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo instrukcijos
pataisoms parengti pasiūlė Apskaitos metodologijos skyriaus
vyriausiąją specialistę Stasę Pilienę. Taip pat informavo,
kad įsigaliojus biudžetinių įstaigų apskaitos standartams,
finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 70 bus pripažintas
netekusiu galios.
LIETUVOS MUZIEJŲ
ASOCIACIJOJE
● Įvyko Lietuvos muziejų asociacijos
narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas
2004 m. sausio 27 d. Lietuvos kultūros
darbuotojų tobulinimosi centre įvyko Lietuvos muziejų
asociacijos narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas.
Susirinkime išklausyta LMA valdybos
pirmininko R.Budrio ataskaita, LMA iždininko V.Poviliūno
finansinė ataskaita bei Vadybos sekcijos vadovės O.Žalienės,
Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos vadovo R.Navardausko
Palaimos, Rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo sekcijos
vadovo R.Laužiko bei Švietimo sekcijos vadovės N. Jarockienės
ataskaitos.
Visuotiniame susirinkime aptartos LMA 2004
m. veiklos gairės. Kalbėjo muziejus kuruojantis LR kultūros
ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus
vyriausiasis specialistas R.Senapėdis, Šiaulių „Aušros“
muziejaus direktorius, LMA pirmininko pavaduotojas R..Balza, VU
Komunikacijos fakulteto docentė dr. A.Glosienė, Lietuvos dailės
muziejaus Skaitmeninių leidinių centro vedėja, portalo
„Lietuvos muziejai“ projekto vadovė D.Mukienė, Kultūros,
meno ir filosofijos instituto mokslo darbuotoja dr. N.Keršytė
ir kiti susirinkimo dalyviai.
Visuotinis susirinkimas pritarė tą pačią
dieną vykusio seminaro „Teisiniai muziejinių
vertybių apskaitos pagrindai“ dalyvių inicijuotam ir LMA
Rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo sekcijos vadovo R.Laužiko
parengtam kreipimuisi į LR kultūros ir finansų ministerijas dėl
muziejinių vertybių apskaitos.
Visuotiniame susirinkime į Lietuvos muziejų
asociaciją priimti ir du nauji nariai – Druskininkų miesto
ir Lazdijų krašto muziejai. 2004 m. sausio pabaigoje Lietuvos
muziejų asociacija vienijo 75 muziejus.
Tą
pačią dieną įvyko ir LMA narių atstovų susitikimas su
respublikinio dienraščio „Lietuvos žinios“ darbuotojais, rašančiais
kultūros temomis, aptartos bendradarbiavimo galimybės.
● Įvyko Vadybos sekcijos visuotinis narių
susirinkimas
2004 metų kovo 17 d. Kaune, Vytauto Didžiojo
karo muziejaus padalinyje Prezidentūroje (1919-1940), įvyko
LMA Vadybos sekcijos narių visuotinis susirinkimas.
Susirinkime aptartos Vadybos sekcijos
2004-2006 metų veiklos gairės, svarstytas Muziejininkų
atestavimo nuostatų projektas bei Kultūros ministerijai pavaldžių
muziejų teikiamų mokamų paslaugų sąrašas, įvyko sekcijos
valdybos rinkimai.
2004-2006 metais dirbs šios sudėties
sekcijos valdyba: O.Žalienė – sekcijos vadovė (Lietuvos jūrų
muziejaus direktorė); A. Jakunskienė (Alytaus kraštotyros
muziejaus direktorė); E.Komkaitė-Baltušnikienė (Nac. M.K.Čiurlionio
dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja); D.Mukienė
(Lietuvos dailės muziejaus Skaitmeninių leidinių centro vadovė);
R.Šikšnienė (Šilutės muziejaus direktorė); V.Šaduikis
(Lietuvos energetikos muziejaus direktorius).
● Surengtas Švietimo sekcijos seminaras
2004 m. kovo mėn. 24 d. Kėdainių krašto
muziejaus Daugiakultūriame centre įvyko seminaras
„Daugiakultūris Lietuvos paveldas visuomenėje ir jo
sklaida“. Seminare dalyvavo Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo
sekcijai priklausančių muziejų darbuotojai. Paskaitas
muziejininkams skaitė Vilniaus universiteto dėstytoja dr.
J.Verbickienė, Švietimo kaitos fondo direktorius V.Toleikis, Kėdainių
krašto muziejaus direktorius R.Žirgulis, LMA Švietimo
sekcijos pirmininkė N.Jarockienė ir Kėdainių Daugiakultūrio
centro administratorė A.Pečiulytė.
Seminare buvo aptarti ir Švietimo sekcijos
darbo planai ateičiai.
Rugsėjo mėnesį Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės
muziejuje numatyta surengti „Muziejinių projektų idėjų mugę“,
kurioje daugelis Lietuvos muziejų plačiajai visuomenei pristatytų
įdomiausius projektus, edukacines programas ir pamokas. Į šią
mugę bus kviečiami mokytojai, Švietimo ir mokslo ministerijos
atstovai bei žiniasklaida, kurie vienoje vietoje galėtų susipažinti
su daugelio muziejų švietėjišku darbu, o muziejininkai –
pasidalinti patirtimi ir pasisemti naujų idėjų.
Po seminaro surengta trumpa ekskursija po Kėdainius
bei įvairių konfesijų maldos namus.
● Įvyko Rinkinių mokslinio tyrimo
sekcijos VII konferencija
2004 m. balandžio 30 d. Kauno medicinos
universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos
muziejuje įvyko LMA Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos VII
mokslinė konferencija „Lituanistika muziejuose: faktai,
sampratos, procesai“, skirta lietuviškos spaudos atgavimo
100-mečiui paminėti.
Konferencijoje aptarta lituanistikos
rinkinių kaupimo ir tyrimų raida, išryškinti sampratų ir
procesų dėsningumai bei kaita, nagrinėti rinkinių įvairovės
ir atskirų eksponatų tyrimų specifikos klausimai, atskleista
Lietuvos ir užsienio muziejuose saugomų unikalių lituanistinių
eksponatų reikšmė, svarstytos ateities perspektyvos.
Konferencijoje perskaityta 17 pranešimų,
išleistos jų tezės. Visa konferencijos medžiaga bus
spausdinama trečiajame tęstinio
leidinio „Lietuvos muziejų
rinkiniai“ numeryje. Šiame leidinyje publikuojama ne tik
konferencijos medžiaga, bet ir skelbiami originalūs moksliniai
tiriamieji bei apžvalginiai muzeologijos, archeologijos,
istorijos, meno ir kultūros istorijos, teorijos bei kritikos,
taip pat gamtos ir technikos mokslų sričių, susijusių su
muziejininkyste, straipsniai.
LR VALSTYBINĖJE
PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOJE
● Priimtas sprendimas „Dėl Lietuvos
valstybinių ir savivaldybių muziejų būklės ir jų
modernizavimo“(Žin., 2004, Nr.94-3477).
2004 m. birželio 4 d. įvyko Valstybinės
paminklosaugos komisijos posėdis, kuriame svarstytos Lietuvos
muziejų problemos, kylančios įgyvendinant vieną iš Lietuvos
kultūros politikos nuostatose akcentuojamų strateginių
valstybės tikslų – informacinės visuomenės plėtrą.
Siekiant šio tikslo, ypatingas vaidmuo tenka Lietuvos
muziejams, kurie ne tik kaupia, saugo, restauruoja ir tiria
kilnojamąsias kultūros vertybes, bet ir jas eksponuoja bei
populiarina, tuo prisidėdami prie informacinės visuomenės kūrimo,
visuomenės švietimo, kultūrinio turizmo plėtros.
Valstybinė paminklosaugos komisija, išanalizavusi
Lietuvos muziejų veiklos statistinius duomenis, susipažinusi
su Lietuvos muziejų asociacijos, Lietuvos savivaldybių muziejų
direktorių bendrijos ir Komisijos Dailės pakomisės pateiktais
vertinimais, teigia, jog muziejinei veiklai vystyti iš valstybės
ir savivaldybių biudžetų skiriamų lėšų, nors kasmet jų
ir daugėja, tačiau nepakanka, kad šių įstaigų
funkcionavimas būtų kokybiškas ir užtikrintų efektyvią
kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą. Dėl lėšų
stygiaus dalyje Lietuvos muziejų trūksta kvalifikuotų
specialistų, nėra galimybių užtikrinti vertybių apsaugą
(ypač savivaldybių muziejuose), renovuoti muziejinius pastatus
ir atnaujinti ekspozicijas, neatliekami prevenciniai vertybių
konservavimo ir restauravimo darbai, muziejai negali įsigyti
naujų vertingų eksponatų, kurie gali būti negrįžtamai
prarasti. Dar nepakankama muziejų edukacinė veikla.
Valstybinė paminklosaugos komisija
konstatuoja, kad, siekiant efektyvesnio muziejams keliamų uždavinių
įgyvendinimo, būtina iš esmės pagerinti valstybinių ir
savivaldybių muziejų materialinę bei finansinę būklę,
sukurti prielaidas tolesnei šių įstaigų plėtrai ir
modernizavimui.
Išanalizavusi sukauptą
informaciją bei pasiūlymus,
remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 punktais, Valstybinė
paminklosaugos komisija n u s p r e n d ž i a:
1. Siūlyti Vyriausybei:
1.1. patvirtinti parengtą
valstybinę Lietuvos muziejų
modernizavimo programą;
1.2. įgyvendinant Regionų kultūros plėtros
programą, ypatingą dėmesį skirti savivaldybių muziejuose
esančių kultūros vertybių išsaugojimui;
1.3. formuojant valstybės biudžetą,
rasti galimybių padidinti muziejų darbuotojų atlyginimus iki
valstybės vidutinio darbo užmokesčio lygio.
2. Siūlyti Kultūros ministerijai:
2.1. atkurti muziejų valdymo padalinį,
formuojantį muziejininkystės politiką ir strategiją,
koordinuojantį muziejų veiklą bei užtikrinantį šios
veiklos efektyvumą;
2.2. skirti papildomų lėšų nacionalinių
muziejų specializuotų restauravimo centrų veiklai bei kultūros
vertybių prevencinio konservavimo darbams finansuoti
respublikiniuose muziejuose;
2.3. įgyvendinant Informacinės visuomenės
plėtros programą, finansuoti Lietuvos muziejų rinkinių
vieningos informacinės sistemos (LIMIS) sukūrimą ir įdiegimą;
2.4. nacionaliniams ir respublikiniams
muziejams formuojant rinkinius skirti papildomai lėšų įsigyti
kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių Lietuvoje ir už
jos ribų;
2.5. skatinti ir finansuoti mokslinį-tiriamąjį
darbą nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose.
3. Rekomenduoti Kultūros vertybių
apsaugos departamentui, formuojant metines programas, skirti
daugiau lėšų pastatų, kuriuose vykdoma muziejinė veikla,
tvarkymui.
4. Prašyti savivaldybių skirti pakankamai
lėšų muziejinių vertybių išsaugojimui: apsauginės-priešgaisrinės
signalizacijos įrengimui, muziejinių vertybių prevenciniam
konservavimui ir restauravimui, ekspozicijų atnaujinimui bei
pastatų, kuriuose įsikūrę muziejai, eksploatavimui ir
renovavimui.
5. Siūlyti LR Švietimo ir mokslo
ministerijai kartu su Kultūros ministerija plėtoti edukacines
bendrojo lavinimo mokyklų mokymo programas Lietuvos muziejuose.
LIETUVOS RESTAURATORIŲ
SĄJUNGOJE
● Įvyko Lietuvos restauratorių sąjungos
suvažiavimas
2004 metų balandžio 15 d. įvyko eilinis
Lietuvos restauratorių sąjungos suvažiavimas. Lietuvos
restauratorių sąjunga šiuo metu vienija 136 kilnojamųjų ir
nekilnojamųjų kultūros vertybių restauratorius bei kitus su
kultūros paveldo apsauga susijusius specialistus. Suvažiavime
buvo apsvarstytos svarbiausios mūsų tautos ir valstybės kultūros
paveldo išlikimo problemos, aptarti per trejus metus Sąjungos
nuveikti darbai, priimtos įstatų pataisos, išrinktas naujas
pirmininkas bei valdyba. Pirmininke tapo Aurelija Matuizienė.
Suvažiavime buvo paskelbti kasmetinio
geriausių darbų konkurso rezultatai, laureatams įteikti Sąjungos
diplomai. Kilnojamųjų kultūros vertybių grupėje geriausiais
pripažinti 8 darbai, atlikti muziejų, bibliotekų bei
individualiųjų įmonių restauratorių. Iš muziejų
restauratorių laureatų diplomais buvo apdovanoti Janina
Bilotienė ir Povilas Kuodis (Lietuvos dailės muziejus), Marytė
Glemžienė ir Jonas Petuchovas (Lietuvos nacionalinis muziejus)
bei Alvyra Mizgirienė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos
pilys“).
Baigdamas darbą,
suvažiavimas priėmė kreipimąsi į aukščiausiąsias valstybės
institucijas, kuriame išreikštas susirūpinimas nepatenkinama
kultūros ir istorijos paminklų būkle bei prašoma skirti šiai
sričiai daugiau dėmesio ir lėšų.
Kreipimesi apgailestaujama, kad praėjusio
suvažiavimo, įvykusio 2001 m. pradžioje, paskelbtas analogiškas
kreipimasis liko beveik be atgarsio ir konstatuojama:
1. Įvairių sričių. kultūros paveldo
tyrimo ir tvarkymo darbų specialistai-restauratoriai menkai
panaudojami, o dalis jų jau prarasta;
2. Daug rūpesčių kelia valstybinėse
saugyklose – muziejuose ir bibliotekose esančių kilnojamųjų
kultūros ir meno vertybių konservavimo-restauravimo būtinybė,
menkas šios srities finansavimas;
3. Dauguma nekilnojamųjų kultūros
paveldo objektų yra privatūs, kaip ir tokių objektų
tvarkymo, t.y. restauravimo ir kitų darbų organizacijos. Minėtų
darbų užsakovai tik minimaliai, ir tai retai, finansuoja būtinus
tyrimo darbus, o be jų paveldotvarka degraduoja;
4. Dominuojant nekilnojamųjų kultūros
vertybių pritaikomojo pobūdžio darbams, ypač mažėja darbų,
paremtų konservavino-restauravimo darbų metodika.
Suvažiavimas dar kartą
kreipiasi į Aukščiausias
valstybės institucijas dėl to, kad iki šiol:
1. Nepakankamai ir neoperatyviai tobulinami
įstatymai, jie nesuderinti, saugant ir tvarkant kultūros
paveldą, delsiama priimti naują Nekilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugos įstatymo versiją;
2. Paveldotvarkai nesudarytos ekonominės sąlygos
bei lengvatos, skatinančios kultūros paveldo objektų
savininkus atlikti konservavimo-restauravimo darbus; reikėtų,
kad valstybė finansuotų paveldo tyrimus;
3. Neparengta valstybinėse saugyklose esamų
kilnojamųjų vertybių išsaugojimo, jų
konservavimo-restauravimo valstybinė kompleksinė programa;
4. Kaip tebesanti akivaizdi valstybės
skola neišspręsta ir kultūros paveldo restauratorių-tyrėjų
išsaugojimo problema; nėra restauratorių rengimo
kvalifikacijos kėlimo valstybinės programos.
Suvažiavimas tikisi, jog valstybė imsis
konkrečių priemonių spręsti šias aktualiausias
paveldosaugos, paveldotvarkos problemas.
APDOVANOJIMAI
2004 m. kovo 11 d. Šiaulių „Aušros“
muziejaus padalinyje Ch.Frenkelio rūmuose, minint Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Šiaulių „Aušros“
muziejaus 81-ąsias įkūrimo metines, įteikta Pelikso Bugailiškio
premija. Šios garbingos premijos šeštuoju laureatu tapo
fotografas Antanas Dilys už Lietuvos fotografijos istorijos ir
filokartijos paveldo kaupimą, populiarinimą ir perdavimą
muziejui.