Mažosios
Lietuvos istorijos muziejuje
vasario 13 d. atidaryta paroda „Trys jūrinio paveldo puslapiai“. Joje
eksponuojami archeologų povandenininkų, Lietuvos jūrų muziejaus
darbuotojų ir jūrininkų surinkti eksponatai. Parodos ekspozicija
sudaryta iš trijų kilnojamųjų Lietuvos jūros muziejaus parodų jūrinio
paveldo tema, parengtų Lietuvos jūrų muziejuje per pastaruosius
penkerius metus.
Pirmoji
ekspozicijos dalis „Šventoji – Lietuvos povandeninės archeologijos
lopšys“ pasakoja apie Baltijos jūroje paskendusius laivus,
nugrimzdusią XVI-XVIII a. Šventosios miesto dalį ir labai prozišką
archeologų povandenininkų kasdienybę. Antroji dalis „Kurėno
sugrįžimas“ vaizdžiai pristato Kuršių marių žvejų burlaivį kurėną,
istorines jo ištakas, pasakoja, kaip vyko šio tipo laivo
rekonstrukcija Lietuvos jūrų muziejuje, kaip tarptautinė komanda
plaukė juo Kuršių mariomis ir Nemunu. Ši ekspozicijos dalis jau buvo
eksponuota per minėtasias ekspedicijas Kuršių nerijos ir Panemunių
gyvenvietėse. Anot Jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos
Nikos Puteikienės, istoriškai dar netolimą laiką atskleidžia
ekspozicija „Iš jūrininkų archyvo“. Ja atsigręžiama į sovietmetį –
pasakojama tarybinio Lietuvos žvejybos laivyno istorija, atkuriami jau
primirštos buities fragmentai.
Tą pačią
dieną, per parodos „Trys jūrinio paveldo puslapiai“ atidarymą,
muziejuje buvo pristatytas Johano Zembrickio knygos „Klaipėdos
karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija“ II tomas
„Klaipėda XIX amžiuje“ (išleido Klaipėdos leidykla „Libra
Memelensis“). Vaistininkas J.Zembrickis dviejų tomų miesto istoriją
vokiečių kalba parašė ir išleido 1902 m., Klaipėdos miesto 650 metų
jubiliejaus proga. Išversti šį veikalą į lietuvių kalbą ėmėsi leidykla
„Libra Memelensis“, o vertė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romas
Adomavičius. Pirmasis istorijos tomas pasirodė 2003 m., uostamiesčio
750 metų jubiliejaus proga. Jis apėmė miesto istorijos tarpsnį nuo
1252 m. iki XIX a.
Antrajame tome rašoma apie Klaipėdos plėtrą XIX a., pateikiama duomenų
apie to meto prekybą, laivų statybą. Knyga „Klaipėda XIX amžiuje“
gausiai iliustruota žemėlapiais, graviūromis, senomis fotografijomis
ir atvirukais, prie jos pridėtas spalvotas 1903 m. Klaipėdos miesto
planas iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus. Knyga papildyta ir
J.Zembrickio surinktomis Klaipėdos bajorų ir miestiečių geneologinėmis
žiniomis iš žurnalo „Altpreussiche Monatsschrift“.