„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1 

 

Kauno pilis vakar, šiandien ir rytoj...

 

Danutė GRUZDIENĖ, Vytauto Didžiojo karo muziejus

 

1 pav. Kauno pilies griuvėsiai XX a. pradžioje. Nuotr. iš VDKM archyvo

2 pav. V. Valužio nuotr.

Šiuo straipsniu norėčiau prisiliesti prie garbingos, sudėtingos ir, deja, šiandien liūdnos Kauno pilies dalios. Minimas objektas yra vienas seniausių pastatų Kaune, gana tampriai susijęs su miesto istorija ir yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių XIV-XVII a. karinės architektūros paminklų.

 

Istorinių žinių apie ankstyvąją Kauno pilį turime labai mažai. Istorikas Teodoras Narbutas, remdamasis M.Stryjkovskio ir Bychovco kronikomis, Kauno įkūrėju laikė legendinį Palemono sūnų Kuną, kuris 1030 m. pastatė pilį. Tačiau tai yra tik legenda. Pirmoji Kauno pilis buvo pastatyta nedidelėje kalvelėje, Nemuno ir Neries santakoje. Topografiniu ir strateginiu požiūriu ši vieta buvo parinkta puikiai. Prasidėjus vokiečių invazijai pilis turėjo ginti miestą bei Nemuno ir Neries kelią. Be to, pilis buvo svarbi kaip strateginė bazė, iš kurios lietuviai galėjo vykdyti savo žygius į priešo užimtas žemes.

Pirma ir gana plati informacija apie Kauno pilį siekia 1362 metus, kuomet ji buvo sugriauta Kryžiuočių ordino. Išsamus 1362 m. Kauno pilies sunaikinimo aprašymas pateikia nemažai informacijos apie pačią pilį. Vygandas Marburgietis rašė, jog Kauno pilis buvo mūrinė, turėjo aukštas sienas, stiprius bokštus, apsupta pylimų ir griovių, ginama didelės ir gerai ginkluotos lietuvių įgulos, kuriai vadovavo kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas. Deja, kova baigėsi lietuviams nesėkmingai, ir pirmąją šventų Velykų dieną ant pilies griuvėsių surengtos iškilmingos pamaldos, laikomos Sembos vyskupo, atšventė kryžiuočių pergalę. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis, vildamasis sutramdyti Ordino militaristinius kėslus, netrukus pastatė naują pilį ir ją pavadino Naujuoju Kaunu. Pilis ir toliau nuolat buvo puldinėjama, ji ėjo iš vienų rankų į kitas. Tačiau po Žalgirio mūšio pilis prarado savo strateginę reikšmę. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo metais prasidėjo ramesnis jos gyvenimas, valdovas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos, o 1549 m. Žygimantas Augustas Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei. XVI a. pilis buvo labai gražiai sutvarkyta.

Artėjant Livonijos karui, XVI a. viduryje, pilis iš dalies buvo pritaikyta naujoms karo sąlygoms. Flanginei gynybai sustiprintos fosos, kampe buvo pastatyta mūrinė artilerijos bastėja. XVII a. ketvirtame dešimtmetyje Neris pasiekė pilies sienas ir pamažu nugriovė didesnę dalį pilies statinių. Nepaisant to, pilis dėl savo patogios padėties per XVII a. vidurio karus buvo naudota švedų ir rusų įgulų, po kurių sutriuškinimo Kauno pilis daugiau karo tikslams nebenaudota. XVIII a. pilyje buvo įkurtas kalėjimas. Per Napoleono žygį į Rusiją Kauno pilis buvo gerokai nuniokota.

XIX šimtmečio viduryje rusų administracija pilies rajone leido statyti namus, o nesaugoma pilis ėmė sparčiai nykti. Vytauto Didžiojo jubiliejiniais metais (1930 m.) Kauno miesto savivaldybė nupirko aplink pilį buvusius statinius ir sutvarkė piliavietę. Buvo pradėti archeologiniai tyrimai bei konservavimo darbai, kurie vyko iki 1939 metų. Kauno pilies tyrinėjimo darbai buvo atnaujinti tik 1954 metais. 7 dešimtmetyje tyrinėjimai buvo dar intensyvesni: atkasta fosa, atidengta ir iš dalies konservuota bastėja bei išlikusios sienų dalys. Pietryčių bokštas fragmentiškai restauruotas ir buvo pritaikytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus reikmėms. Pilies bokšte buvo įrengta ekspozicija, kurioje miestiečiai ir svečiai galėjo susipažinti su pilies archeologinių tyrinėjimų radiniais, to laikmečio ginklais bei kitais eksponatais, bylojančiais apie lietuvių tautos kovas su Kryžiuočių ordinu. Iki 1987 m. bokšto ekspozicija veikė vasaros sezonų metu. Deja, devintojo dešimtmečio pabaigoje dėl vis blogėjančios pilies bokšto būsenos ekspozicija buvo uždaryta.

Mūsų dienas Kauno pilis pasiekė su nedidele dalimi išlikusių sienų ir vartų anga. Geriausiai išsilaikė apvalus bokštas, šalia kurio išsaugota XVI a. antros pusės gynybinė artilerijos bastėja. Upių vandens užliejama fosa iš dalies atkasta iki buvusio lygio.

Šiuo metu Kauno pilies šeimininkas yra Vytauto Didžiojo karo muziejus, tačiau savo jėgomis pakeisti pilies būklę jis, deja, neturi galimybių. Kasmet pilies reikmėms buvo skiriama apie 7-10 tūkst. Lt. Suprantama, šių lėšų nepakanka esminiams darbams pradėti.

Prieš keletą metų Paminklų restauravimo ir projektavimo institute architekto Kęstučio Mikšio buvo parengta pilies atstatymo vizija. Architektas siūlė: pilies tūrį atkurti tik ant esamų pamatų, o piliavietės kontūrus – pagal archeologinius tyrimus, nuplautoje vietoje – pagal analogiškus pjūvius. Rengdamas projektą K.Mikšys rėmėsi archeologiniais ir architektūriniais tyrimais, ikonografine medžiaga bei analogiškais statiniais. Šiai vizijai nepavyko tapti realybe, ji guli stalčiuose ir laukia geresnių laikų. Siūlymą atstatyti pilį daugelis skeptikų linkę laikyti nerealiu sumanymu. Tačiau yra ir kitaip galvojančių. Aktyviai besirūpinanti Lietuvos valstybės istoriniu paveldu draugija „Pilis“, kurios tikslas – remti Lietuvos pilių tyrimus, atkūrimą, tvarkymą bei garsinimą, prisidės prie Kauno pilies atstatymo.

Daugiausia vilties susilaukti reikiamo dėmesio pilis turėtų įtraukus ją į Lietuvos tūkstantmečio programą. Kol kas pilies restauravimo ir atstatymo vizija tebėra archeologų bei architektų planuose. Džiugu, jog miesto visuomenė šiam objektui nėra abejinga. Vasarą Kauno pilyje ir jos prieigose vyksta nemažai švenčių ir kitų renginių. Jau tapo tradicija Kauno pilies teritorijoje rengti Kauno dienų, Valstybės dienos renginius. Ypač populiarūs Europos Sąjungos kultūros kelių programos Pažaislio muzikos festivalio teatralizuotų spektaklių pristatymai. Šie renginiai yra gausiai lankomi miestiečių ir svečių.

Netrukus Vytauto Didžiojo karo muziejus atsisveikins su Kauno pilimi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr.719 nuspręsta perduoti Kauno miesto savivaldybei valdyti ir naudoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausančius Kauno pilies statinius.