Lietuvos
dailės muziejaus
Radvilų rūmuose
sausio 20 d. atidaryta dailininko modernisto Viktoro Vizgirdos
(1904-1993) 100-osioms gimimo metinėms skirta apžvalginė kūrybos
paroda, vyko jo atminimo vakaras.
Parodoje
eksponuojama apie 150 dailininko paveikslų, scenografijos eskizų ir
dokumentinė medžiaga. LDM saugoma apie 85 V.Vizgirdos kūriniai, kitus
eksponatus parodai paskolino Lietuvos literatūros ir meno archyvas,
Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“,
A.Mickevičiaus viešoji biblioteka, A. ir A.Tamošaičių galerija bei
privatūs kolekcininkai. Ekspozicija apima aštuonias Radvilų rūmų sales
– keturiose demonstruojami prieškariniai V.Vizgirdos darbai, kitose –
išeivijoje sukurti.
V.Vizgirda vadinamas viena ryškiausių XX a. Lietuvos dailės asmenybių.
Ketvirtajame dešimtmetyje jis su Antanu Samuoliu, Antanu Gudaičiu,
Juozu Mikėnu ir kitais įkūrė grupę „Ars“ – jaunieji menininkai siekė
reformuoti Lietuvos dailę, įkvėpti jai modernizmo dvasios bei
suderinti europietiškas meno formas su lietuviškąja pasaulėjauta. 1944
m. V.Vizgirda emigravo, nuo 1950 m. gyveno JAV.
Kovo 25
d. Radvilų rūmuose atidaryta tapytojo Leonardo Tuleikio 65 metų
sukakčiai skirta paroda, kurioje eksponuojamos drobės ir kartonai, jo
tapyti per pastaruosius 15 metų. Didžioji šio laikotarpio L.Tuleikio
kūrybos dalis rodoma pirmą kartą.
Dailininkas savo kūryboje naudoja tarpukaryje „arsininkų“ suformuotą,
prancūzų tapybos mokykla besiremiančią plastinę kalbą, perimtą iš
mokytojo ir kolegos Antano Gudaičio. Išvystydamas arsininkų menines
tradicijas, L.Tuleikis sukūrė naują tapybos meno kokybę, savo kūryboje
talpindamas abstrahuoto meno pasiekimus, etninės, žemaitiškos
plastikos elementus bei europinę ekspresionistinio meno tradiciją.
Paroda
veiks iki gegužės 31 d., po to ji bus eksponuojama Žemaičių dailės
muziejuje Plungėje, vėliau keliaus po kitus Žemaitijos miestus.
Vasario
18 d. Vilniaus paveikslų galerijoje
atidaryta įžymiųjų Rusijos menininkų Sokolovų šeimos kūrybos paroda
„Epocha“. Šeimos patriarchas Nikolajus Sokolovas (1903–2000) – vienas
iš trijų dailininkų, sudariusių šaržų, karikatūrų ir plakatų kūrėjų
grupę, pasivadinusią Kukryniksais. Nors jie garsėjo kaip dailininkai
publicistai, satyrikai, bet vienas pats Nikolajus Sokolovas piešė
švelnius, neideologizuotus peizažus, portretus ir natiurmortus.
Talentą paveldėjo sūnus Vladimiras Sokolovas ir vaikaitės Anastasija
bei Ana Sokolovos. Anastasijos vyras Valerijus Černorickis – taip pat
dailininkas, jo didelio formato drobės kupinos būties apmąstymų,
biblijinių temų. Vilniuje eksponuojamoje Sokolovų dinastijos kūryboje
ryškūs nuoširdus atvirumas ir saitai su Lietuva. Vladimiras Sokolovas
ir jo dukterys ne sykį lankėsi Lietuvos pajūryje, čia piešė ir tapė,
domėjosi istorine medžiaga, kai Anastasija ir Valerijus Šventojoje,
„Energetiko“ poilsio namuose, kūrė sieninį pano „Žalgirio mūšis“. Už
šio kūrinio projektus kartonuose Valerijus apdovanotas TSRS dailės
akademijos aukso medaliu.
Paroda
atvežta į Vilnių Lietuvos ambasados Rusijoje iniciatyva. Jos atidaryme
dalyvavo ir jauniausieji iš trijų kartų dailininkų. Paroda veikė iki
kovo 12 d.
Kovo 24
d. Taikomosios dailės muziejuje
visuomenei buvo pristatyta istoriko Edmundo Rimšos mokslinė studija
„Heraldika. Iš praeities į dabartį“. Gausiai iliustruotoje knygoje
nagrinėjama Lietuvos heraldika – Lietuvos valstybingumo simboliai,
istorinių žemių, kilmingųjų šeimų bei dabartiniai miestų ir
savivaldybių herbai. Pristatyme dalyvavo jos autorius dr. E.Rimša,
prof. Zigmantas Kiaupa, prof. Juozas Galkus, dailininkas Arvydas
Každailis, knygą išleidusios leidyklos „Versus Aureus“ direktorius dr.
Arturas Mickevičius, leidimą parėmusios Lietuvos tūkstantmečio
minėjimo direkcijos vadovas Gediminas Ilgūnas, Lietuvos dailės
muziejaus direktorius Romualdas Budrys, muzikavo Šv. Kristoforo
orkestras.