Lietuvos
genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus
parengta paroda „Karas po karo. Ginkluota antisovietinė rezistencija
Lietuvoje 1944–1953 m.“ vasario 18 d. atidaryta Thistedo miesto
(Danija) rotušėje. 1946 – 1949 m. Thistede buvo pabėgelių stovykla,
kuri priglaudė 600 lietuvių, vėliau beveik visi jie persikėlė į
Australiją, JAV ir Kanadą. Parodos atidarymo ceremonijoje kalbas sakė
Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė
Dalia Kuodytė, Lietuvos ambasadorius Danijoje Deividas Matulionis,
Danijos Holokausto ir genocido studijų centro direktorius Uffe
Ostergaardas ir Thistedo vicemerė Ruth Sharling. Paroda Thistede veikė
iki kovo pabaigos.
Genocido
aukų muziejus, minėdamas 55-ąsias 1949 m. kovo 25–28 d. trėmimų
metines, atidarė dvi parodas. Per šiuos trėmimus, sovietų ciniškai
pavadintus „Bangų mūša“, į Sibirą ir kitas tolimas Sovietų Sąjungos
vietoves buvo deportuoti 29 000 lietuvių.
Pirmoje
parodoje – dailininkės Marijos Teresės Rožanskaitės tapybos darbai,
erdviniai asambliažai ir instaliacijos, skirtos Krasnojarsko krašte
lageryje žuvusio jos tėvo ir kitų sovietų nukankintų artimųjų
atminimui. Jos tėvas Mykolas Rožanskas buvo aktyvus Tautininkų ir
Šaulių sąjungų narys, išvežtas per pirmąjį masinį lietuvių trėmimą
1941 m. birželio 14 d. Mirė Krasnojarsko krašte Rešotų lageryje 1943
m. kovo 25 d. Paroda buvusio KGB kalėjimo kameroje veikė kovo 23 –
balandžio 25 d.
Antroje
parodoje – unikalios kunigo Jono Augustausko Sibiro tremtyje darytos
fotografijos, tremtyje naudoti kulto reikmenys ir asmeniniai daiktai.
Tik ką įšventintas į kunigus Jonas Augustauskas buvo ištremtas iš
Kauno 1949 m. balandžio mėn. ir išbuvo Sibire 9 metus. 2003 m.
velionio kunigo sesuo Irena Jasutienė ir dukterėčia Eugenija
Ibianskienė padovanojo muziejui 543 nuotraukų negatyvus ir 118 Jono
Augustausko religinių patarnavimų Sibire metu naudotų liturginių
reikmenų ir asmeninių daiktų. Paroda veiks kovo 23 d.–birželio mėn.