Lietuvos nacionaliniame
muziejuje spalio 1–19 d. veikė istorinio
paveikslo eskizų paroda-konkursas „Lietuvos istorija tapyboje“.
Konkursą organizavo draugija „Pilis“, norėdama paskatinti dailininkus
kurti reikšmingus Lietuvos istorijos įvykius atspindinčius paveikslus.
Konkurse dalyvavo 35 eksponatai, geriausiais darbais pripažinti
kūriniai, autoriams sutikus, papuoš atstatomų Valdovų rūmų interjerą.
Dailininkams buvo
pateikta 14 istorinių temų nuo Mindaugo laikų iki XVIII a. pabaigos, o
konkretų šio laikotarpio istorinį įvykį jie galėjo pasirinkti savo
nuožiūra. Konkurso dalyviai daugiausia domėjosi viduramžių istorija
– vaizdavo Žalgirio, Durbės, Salaspilio mūšius,
Lietuvos krikštą, pirmojo Lietuvos Statuto 1529 m. priėmimą.
Populiariausi istoriniai personažai - Barbora Radvilaitė ir Žygimantas
Augustas.
Parodoje-konkurse
buvo vertinami 15–kos mėgėjų ir profesionalių
dailininkų darbai, pasirašyti slapyvardžiais. Nugalėtojai buvo
apdovanoti piniginiais prizais. Vertinimo komisija labiausiai
atsižvelgė į eskizų vaizdinę įtaigą, istorinį pagrįstumą bei tikslumą,
meninę kūrinių vertę. Darbus vertino Seimo narys Vytenis Andriukaitis,
verslininkas Gediminas Citukas, parodos koordinatorė
L.Birškytė-Klimienė, konkurso sumanytojas rašytojas K.Almenas,
istorikas Antanas Tyla, tapytojas Gintaras Palemonas Janonis, grafikas
Arvydas Každailis, skulptorius Stanislovas Kuzma ir dailėtyrininkė
Nijolė Tumėnienė.
Lapkričio 12 d. vyko
muziejaus Numizmatikos skyriaus organizuotas vakaras, kuriame Varšuvos
karalių rūmų Numizmatikos skyriaus vedėja Marta Męclewska skaitė
paskaitą „Stanislovo Augusto numizmatikos kolekcija ir jos likimas“.
Lapkričio 21 d. vyko
2003 m. Jono Basanavičiaus premijos įteikimo vakaras. Kultūros
ministrė Roma Žakaitienė premiją įteikė menotyrininkui habil. dr.
Vyteniui Rimkui.
Lapkričio 23 d., minint
„Aušros“ žurnalo įsteigimo 120-ąsias metines,
Signatarų namuose
atidarytas Jono Basanavičiaus memorialinis kambarys. Ekspozicija
siekiama aprėpti įvairiapusišką J.Basanavičiaus asmenybę, šiandien
mums simbolizuojančią XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių tautinį sąjūdį,
kurį vainikavo 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto
pasirašymas. Pristatytas muziejaus leidinys „Dr. Jonas Basanavičius“,
kuriame publikuojama muziejuje vykusios konferencijos, skirtos
Lietuvos nacionalinės valstybės kūrėjo J.Basanavičiaus 150-osioms
gimimo metinėms, pranešimų medžiaga.
Lapkričio 27 d. Lietuvos
nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Lietuvos istorijos
atspindžiai dailėje XVII-XX a.“ (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės
muziejaus rinkinių) – antroji iš ciklo, skirto Mindaugo karūnavimo
metams. Parodoje eksponuojami XVII-XIX a. gyvenusių, Lietuvos
valstybingumą stiprinusių ir kultūrą puoselėjusių asmenų portretai,
biustai ir peizažai, vaizduojantys neišlikusius kraštovaizdžius su
dvarais ir pilimis. Dauguma kūrinių iš Oginskių, Zavišų, Tyzenhauzų,
Tiškevičių ir kitų dvarų paveikslų galerijų, kurių išlikę tik
fragmentai.
Dauguma su mirties tema
susijusių eksponatų, sudarančių atskirą grupę parodoje, rodomi pirmą
kartą. Eksponuojami vienintelis Lietuvoje išlikęs ant skardos tapytas
XVIII a. pr. epitafinis nežinomo bajoro portretas iš Rudaminos
bažnyčios ir taip pat vienintelis žinomas vanitatyvinio siužeto
paveiklas „Memento mori“. Didelę ikonografinę ir istorinę vertę turi
XIX a. pačių didikų Konstantino Tyzenhauzo bei jo dukros Marijos
Tyzenhauzaitės-Pšezdeckienės tapyti Lietuvos vaizdeliai, kuriuose
įamžinti architektūros paminklai.
Gruodžio 10 d.
vyko Elektroninės leidybos namų parengto 7 – 12 klasių skaitmeninės
istorijos vadovėlio „Gimtoji istorija“ II dalies pristatymas.
Leidinį pristatė doc. dr.
Eugenijus Jovaiša.
Gruodžio 16 d.
surengtas vakaras, skirtas kanklininko prof. Prano Stepulio 90-osioms
gimimo metinėms. Renginyje pristatyta monografija „Pranas Stepulis“ ir
vadovėlio „Kanklės“ naujas leidimas.
Gruodžio 19 d. vyko
Nastazijos Keršytės knygos „Lietuvos muziejai iki 1940 metų“
pristatymas. Dalyvavo Kultūros, filosofijos ir meno instituto
direktorius Vacys Bagdonavičius, Lietuvos dailės muziejaus direktorius
Romualdas Budrys ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė
Kulnytė.
Minėdamas 680-ąsias
Vilniaus įkūrimo metines, Lietuvos nacionalinis muziejus 2003 m.
antrąjį pusmetį, ketvirtadieniais, rengė sostinės istorijai ir
tradicijoms skirtus vakarus.
Spalio 9 d. surengtas
vakaras „Vilniaus miesto šventės“. Vakarą vedė prof. Libertas Klimka.
Spalio 16 d. – vakaras
„Vilnius kine“. Vakarą vedė kino dokumentalistas Algirdas Tarvydas.
Spalio 23 d. – vakaras
„XIX a. Vilniaus teatras“. Vakarą vedė teatro kritikė dr. Vida
Bakutytė.
Spalio 30 d. – kino
vakaras „Istorinis Vilnius“, rodyti archeologo habil. dr. Vytauto
Urbanavičiaus filmai.
Lapkričio 6 d. –
vakaras „Medinė Vilniaus architektūra“. Vakarą vedė architektė Maja
Ptašek. Muziejaus edukacinėje klasėje buvo atidaryta Vilniaus
M.K.Čiurlionio nacionalinės menų gimnazijos ir J.Vienožinskio dailės
mokyklos moksleivių darbų paroda „Medinis Vilnius“.
Lapkričio 13 d. – kino
vakaras, skirtas tarpukario Vilniui. Rodytas 1939 m. filmas „Lietuvos
kariuomenės žygis į Vilnių“, renginyje dalyvavo tarpukario kino
operatorius Stasys Vainalavičius.
Lapkričio 20 d. –
vakaras, skirtas Vilniaus lietuviams. Dalyvavo žurnalistas,
muziejininkas ir kultūros istorikas Vincas Žilėnas.
Lapkričio 27 d. – kino
vakaras. Rodyti filmai „Vilnius – Gedimino miestas“ (1991 m.),
„Vilniaus universitetas“ (1978 m.), „Vilniaus madona“ (1981 m.),
„Vėlinių ugnys“ (1989 m.). Vakare dalyvavo filmų kūrėjai Vytautas
Damaševičius, Arvydas Baronas ir Aleksandras Digimas.
Gruodžio 4 d. –
Vilniaus lietuviams skirtas vakaras „Vladas Drėma – dailininkas,
muziejininkas, menotyrininkas“.
Gruodžio 11 d. - kino
vakaras. Rodyti filmai „Diena Vilniuje“ (1966 m.) ir „Senojo miesto
šešėliai“ (1988 m.). Vakare dalyvavo filmų kūrėjai V.Dabašinskas,
P.Abukevičius, K.Vaišvila.
Gruodžio 18 d. –
vakaras „Senieji vilniečiai apie tarpukario Vilnių ir vilniečius
lietuvius“. Rodytas filmas „Marija ir Jurgis Šlapeliai“.