„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 4

PARODOS IR RENGINIAI LIETUVOS MUZIEJUOSE 
(2003 m. spalis-lapkritis-gruodis)

Lietuvos dailės muziejuje

Vilniaus paveikslų galerijoje Taikomosios dailės muziejuje

Klaipėdos paveikslų galerijoje

 

Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje spalio 14 d. vyko kultūros vakaras, pradedantis susitikimų ciklą, kuriame dalyvaus Europos valstybių valdovų rūmų ir rezidencijų istorijos, architektūros tyrinėtojai, ekspertai, tokiuose rūmuose veikiančių institucijų vadovai.

Šio vakaro svečias – Vienos universiteto profesorius Helmutas Lorencas (Hellmut Lorenz), vienas žymiausių architektūros istorikų, buvęs ir Berlyno karališkųjų rūmų atstatymo projekto ekspertas. Jo sukaupta patirtis tyrinėjant Austrijos ir Vidurio Europos architektūros istoriją ir teoriją, gilus rezidencinės ir sakralinės architektūros principų ir praktikos pažinimas, rūmų eksterjerų ir interjerų dekoro studijos – visa tai gali būti naudinga atkuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. Dalyvauti vakare pakviesti Valdovų rūmų atkūrimo projekto mokslinis vadovas dr. Napaleonas Kitkauskas, architektų grupės vadovas Rimas Grigas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, specialistai ir visi besidomintys.

Spalio 15-17 d. Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas Taikomosios dailės muziejuje surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Lietuvos sakralinė dailė: atodangos ir naujieji kontekstai“.

Konferencijoje dalyvavo žymūs istorikai, dailėtyrininkai iš Vilniaus, Kauno, Varšuvos, Lvovo, Minsko, Rygos, Milano, Florencijos, Vienos. Europoje garsūs mokslininkai Helmutas Lorencas, Džiovanis Gidetis (Giovanni Guidetti), Markas Rossis (Marco Rossi), Marija Gražina Martinaitienė, Aleksandra Aleksandravičiūtė, Irena Vaišvilaitė, Rūta Janonienė ir kiti savo pranešimuose aprėpė ikonų tapybos, atskirų bažnyčių altorių dailės kūrinių, Lietuvos gotikinės skulptūros, bažnytinės tekstilės, baroko architektūros Vidurio Europoje tyrinėjimus. Buvo apibendrinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinių ryšių atspindžiai Vilniaus katedros lobyne, šv. Kazimiero kultas ir jo ikonografija, kiti paveldo dalykai. Mokslininkų surinkta ir analizuojama medžiaga apima XVI–XX a. sakralinio meno paveldą. Trijų dienų konferencijos darbotvarkė buvo paįvairinta parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ apžiūrėjimu, Vilniaus dailės akademijos leidyklos knygų pristatymu, ekskursijomis.

Tai buvo trečioji Lietuvos tūkstantmečio programos parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ konferencija. (2001 m. konferencijos tema „Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos kontekste“, 2002 m. – „Sakralinės dailės tyrimai, konservavimas ir restauravimas“).

Lapkričio 6 d. Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta Juzefos Katiliūtės (Šveicarija) Lietuvai dovanotų kūrinių paroda. Ekspozicija parengta iš dviejų menininkės Lietuvai dovanotų kūrinių siuntų, šį rudenį iš Šveicarijos persiųstų Lietuvos dailės muziejui. Tai – 54 J.Katiliūtės tapybos ir grafikos kūriniai bei keletas jos vyro Gabrieliaus Staniulio skulptūrų.

Juzefa Katiliūtė gimė 1916 m. Igliaukos kaime (Marijampolės apskr.), baigė Kauno meno mokyklą, 1942 m. – Vilniaus dailės akademiją. Karo pabaigoje su vyru pasitraukė iš Lietuvos ir apsigyveno Šveicarijoje. Ten su pagyrimu baigė Ženevos dailės mokyklą. J.Katiliūtės autorinės parodos buvo surengtos JAV, Šveicarijoje, 1988 m. jos kūryba eksponuota Vilniuje, Parodų rūmuose, išeivijos dailės parodoje, 2000 m. – tokioje pat parodoje Radvilų rūmuose.

J.Katiliūtės fantazija pažymėta ir kita sritis – šveicariški laikrodžiai, kuriuos dekoruodama dailininkė užsidirbdavo pragyvenimui. J.Katilūtės darbai buvo perkami Ženevoje, pateko į šio miesto muziejus, jos darbų turėjo ir Lietuvos dailės muziejus. Dailininkės tapyboje ir grafikoje vyrauja pamėgtas žanras – peizažas, kūrėja įdomi savo ekspresyviu abstrakcionizmu. Sakoma, jog jos „įelektrintų“ spalvų kūriniuose jautriai įsiklausoma į gamtos ir sielos virpesius.

Gruodžio 18 d. Vilniaus paveikslų galerijoje pristatyti Australijoje gyvenusio lietuvių skulptoriaus Vinco Jomanto (1922-2001) kūriniai. Menininko valia jo našlė Laima Jomantienė pasirūpino, kad trys skulptūros (medis, plastikas, varis, lakas) būtų perduotos nacionaliniam Lietuvos dailės muziejui.

Lietuvoje gimęs V.Jomantas meninio išsilavinimo pagrindus įgijo tėvynėje, vėliau mokėsi Vokietijoje ir Australijoje. Jo darbai buvo vertinami kaip elegantiški, išraiškingi, jausminio intensyvumo, bet santūrios išraiškos. Jie greitai patekdavo į meno galerijas ir kitas ekspozicines erdves. V.Jomantas yra teigęs, jog nemėgsta vien tuščių ir formalių darbų, jo nuomone, „menas yra ne talentas, menas yra darbas“. Skulptoriaus kūriniai įprasmina žmogaus laisvės troškimą, sugebėjimą aukotis, žiburius, nušviečiančius žmogaus kelionę visatoje. V.Jomanto kūryboje ryškūs lietuvių mitologijos simboliai, liaudies meno ženklai. Jis naudojo įvairias medžiagas, bet jo širdis linko prie medžio. Niekada jo skulptūros nedvelkė agresija ar destrukcija.

Gruodžio 22 d. Taikomosios dailės muziejuje įvyko spaudos konferencija, skirta Lietuvos tūkstantmečio programos parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ eksponavimo pabaigai patirčiai apibendrinti.

Pirmą kartą Lietuvoje tokio mąsto sakralinio meno ekspozicija buvo atidaryta 1999 m. gruodžio 28 d., ji per ketverius metus septynis kartus (kasmet Valstybės dieną ir per Kalėdas) buvo atnaujinta. Bažnytinio meno vertybės buvo rodomos visuomenei laikantis Šventojo Sosto institucijų rekomendacijų. Parodos proga buvo surengtos trys tarptautinės mokslinės konferencijos, išleista reikšmingų leidinių. Be to prie parodos vyko kultūrinės programos renginiai – susitikimai su specialistais, meno žmonėmis, muzikavimo, poezijos valandos. Po kiekvieno parodos atnaujinimo dalis vyskupijų paskolintų sakralinio meno vertybių sugrįžo į savo vietas, prieš tai jos nemokamai buvo restauruotos ir sutvarkytos LDM P. Gudyno centre. Parodą gausiai lankė ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsienio valstybių vadovai, monarchai.

Muziejus, tęsdamas ankstesnių metų tradiciją, ir šioje konferencijoje pagerbė kūrybiškai ir aktyviai su Lietuvos dailės muziejumi 2003 m. bendradarbiavusius žurnalistus. Konferencijoje pristatyti du naujausi muziejaus leidiniai – 2004 metų kalendoriai, kuriuose įamžinti Prano Domšaičio kūriniai ir keletas Lietuvos valstybės kūrėjų portretų, eksponuotų 2003 m. Vilniaus paveikslų galerijoje veikusioje Lietuvos valstybės kūrėjų portretų parodoje.

Gruodžio 22 d. spaudos konferencija vyko ir Klaipėdos paveikslų galerijoje (LDM padalinys). Joje pristatytas jau minėtas P. Domšaičio kūrybai skirtas kalendorius.