52
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei pareigūnų
atsakomybė
1.
Už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių,
reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip
pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus
atsako viešosios informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
2.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės
įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios informacijos rengėjams ar
platintojams skleisti žinias, neteisėtą atsisakymą pateikti
viešąją informaciją arba neteisingos informacijos pateikimą atsako įstatymų
nustatyta tvarka. Tokie jų veiksmai gali būti skundžiami teismui.
53
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos
sustabdymas arba nutraukimas
1.
Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklą gali laikinai
sustabdyti, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, arba
nutraukti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas
savo iniciatyva arba teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) platintojas pažeidžia šio įstatymo nuostatas.
2.
Už šio įstatymo nuostatų pažeidimus licenciją turinčių
transliuotojų veiklą šio įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje nurodytais
atvejais taip pat gali laikinai sustabdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Jei sprendimas laikinai
sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklą
apskundžiamas teismui, konkretų viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
platintojo veiklos sustabdymo terminą nustato teismas. Šis terminas
laikraščių redakcijoms negali būti ilgesnis kaip 1 mėnuo, žurnalų
redakcijoms ir transliuotojams bei operatoriams – 3 mėnesiai. Jeigu
Lietuvos radijo ir televizijos komisija priėmė sprendimą laikinai
sustabdyti ar nutraukti licencijos galiojimą, transliuotojas ir (ar)
operatorius nutraukia transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą savo
iniciatyva ar kai įsigalioja teismo sprendimas dėl jo veiklos laikino
sustabdymo ar nutraukimo.
3.
Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti
teismo nutraukiama tuo atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos
radijo ir televizijos komisija ar
teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.
4.
Transliuotojų veiklą gali nutraukti teismas, remdamasis Lietuvos radijo
ir televizijos komisijos sprendimu panaikinti
transliavimo licencijos galiojimą šio įstatymo 31 straipsnio 14 dalyje
numatytais atvejais.
54
straipsnis. Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas
1.
Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, paskelbęs be
fizinio asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus
šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnyje numatytus
atvejus), taip pat paskelbęs tikrovės neatitinkančią, žeminančią
asmens garbę ir orumą informaciją, atlygina asmeniui padarytą moralinę
žalą įstatymų nustatyta tvarka. Moralinės žalos atlyginimo
dydis negali viršyti 10 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai
teismas nustato, kad tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti
informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo sprendimu ši
suma gali būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5 kartus. Kiekvienu atveju
priteisiama suma negali būti didesnė kaip 5 procentai viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo metinių pajamų.
2.
Viešosios informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka
paskelbtas tikrovės neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą
informacijos paneigimas bei atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti
moralinės žalos atlyginimą.
3.
Viešosios informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo paskelbusiam
informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14
straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbusiam tikrovės
neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę bei orumą, ir
ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei atsiprašiusiam,
teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo
atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 3 tūkstančių
litų, išskyrus atvejus, kai
tikrovės neatitinkanti, asmens garbę bei orumą žeminanti informacija
buvo paskelbta tyčia.
4.
Teismas, nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį,
atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo
sunkumą, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas turinčias reikšmės
aplinkybes.
5.
Materialinės žalos atlyginimo dydį už paskelbtą tikrovės neatitinkančią
informaciją, padariusią nuostolių asmenims, nustato teismas.
55
straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1.
Viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios
informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji
buvo:
1)
pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių
partijų, profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų
ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;
2)
viešai pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos
konferencijose, mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios
informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa
atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems
asmenims;
3)
anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši
informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo
priemonėse;
4)
paskelbta tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių
viešosios informacijos rengėjui;
5)
paskelbta specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios
informacijos rengėjas;
6)
paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose
straipsniuose ar laidose;
7)
pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios
informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią
informaciją.
3.
Viešosios informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią
informaciją ir gavęs paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį
paskelbti savo visuomenės informavimo priemonėje.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
____________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30
STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-402, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-427, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29
STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-614, 98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1308, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-829 (00.04.12)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1905, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2272 (00.09.07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.
Kol
bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas,
viešosios informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių
fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus
nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2000.09.11)