Įstatymas
skelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1706
Nauja įstatymo redakcija skelbta: Žin.,
2000, Nr.75-2272
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996
m. liepos 2 d. Nr. I-1418
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2000
m. spalio 1 d.:
Nr. VIII-1905, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2272 (00.09.07)
V SKYRIUS
Viešosios informacijos RENGĖJŲ
IR PLATINTOJŲ VEIKLOS REGlamentavimo
IR savitvarkos institucijos
46
straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės
informavimo srityje
1.
Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą
koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
2.
Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1)
apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų,
kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų,
kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir
papildymo;
2)
bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų
organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo
srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3)
bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis
institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos
tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu,
nuostatas;
4)
teikia teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą visuomenės
informavimo klausimais;
5)
organizuoja konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo
klausimais;
6)
bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei
tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo
srityje.
3.
Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios
informacijos rengėjų ir platintojų asociacijų, viešosios informacijos
rengėjų ir platintojų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų,
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną
savo funkcijoms atlikti. Vyriausybės įgaliotai institucijai draudžiama
platinti informaciją, kuri yra transliuotojų ir (ar) operatorių
komercinė paslaptis.
47
straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje –
Komisija) – viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos
institucija.
2.
Komisiją iš 12 narių, kuriuos į ją po vieną skiria Lietuvos žmogaus
teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos vyskupų
konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos
radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos
asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga,
Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos asociacijos
Lietuvos skyrius, sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų ir leidėjų
organizacijų atstovų susirinkimas. Komisijos nariai skiriami 3 metams.
3.
Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas, kurį Komisija išsirenka iš
savo narių 1 metams.
4.
Komisija atlieka šias funkcijas:
1)
rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2)
nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai,
viešosios informacijos rengėjai ar jų savininkų paskirti atsakingi
asmenys informuodami visuomenę;
3)
priskiria spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos
programas ar laidas pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio
visuomenės informavimo priemonių kategorijai;
4)
prižiūri, kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi
įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų
bei videoprogramų viešo rodymo, tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio
renginių viešo rodymo, erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių
platinimo tvarkos reikalavimų;
5)
prižiūri, kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų
nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar
lyčių neapykantos kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją.
5.
Komisija, atlikdama savo funkcijas, gali pasitelkti Kultūros, Sveikatos
apsaugos ir Teisingumo ministerijų deleguotų ekspertų.
6.
Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.
7.
Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo
ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis,
Respublikos Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais
teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos
kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės
etikos“.
8.
Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos
sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti
skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija
nustatė tuos pažeidimus. Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar)
platintojas nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų
pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas
skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją.
9.
Viešosios informacijos rengėjai ar platintojai, nesutinkantys su
Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo
juos paskelbti šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.
10.
Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio
Komisijos aptarnavimo finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondas.
48
straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau šiame ir 49 straipsniuose
– Komisija) – nepriklausoma Seimui
atskaitinga komercinių radijo ir televizijos transliuotojų veiklą
reglamentuojanti bei prižiūrinti institucija. Komisija dalyvauja
formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo bei
Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais.
2.
Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo
ir kitais įstatymais bei norminiais aktais, taip pat pačios
pasitvirtintais nuostatais.
3.
Komisija yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą bei sąskaitų
bankuose. Komisijos būstinė yra Vilniuje.
4.
Komisiją sudaro 12 narių: 1 narį skiria Respublikos Prezidentas, 3
narius – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, po 1
narį – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga,
Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos
teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų
draugija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija. Komisijos
narys skiriamas jį paskyrusios institucijos kadencijos ar jį paskyrusios
organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Jeigu Komisijos narys
atsistatydina ar negali dalyvauti Komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių
daugiau kaip 4 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.
Kadencijai nepasibaigus, Komisijos narį paskyrusi institucija gali jį atšaukti
savo motyvuotu sprendimu arba atsižvelgdama į motyvuotą Komisijos
teikimą ar patenkindama paties nario prašymą. Informacija apie
Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus skelbiama „Valstybės žiniose“.
Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos nariai bei jų
šeimos nariai negali turėti transliuotojų ar operatorių
akcijų. Komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais su
transliuotojais ar operatoriais.
5.
Komisijos nariai visų Komisijos narių balsų dauguma 1 metams išsirenka
Komisijos pirmininką.
6.
Komisijos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia
Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu.
Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama
spaudoje arba Komisijos interneto tinklalapyje.
7.
Komisijos posėdžiai yra vieši. Komisijos sprendimu posėdis gali būti
uždaras, kai reikia apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo
nuosavybę, taip pat jeigu viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės,
profesines ar komercines paslaptis.
8.
Komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau
kaip 2/3 Komisijos narių. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos
narių balsų dauguma, išskyrus sprendimus išduoti licenciją, ją pratęsti,
atsisakyti ją pratęsti, jos galiojimą laikinai sustabdyti ar
panaikinti, taip pat dėl licencijos sąlygų pakeitimo, radijo dažnių
skyrimo bei konkursų rezultatų. Minėti sprendimai priimami ne mažesne
kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.
9.
Komisijos funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija, kuriai
vadovauja administracijos direktorius. Administracijos direktoriumi negali
būti Komisijos narys. Komisija direktorių skiria konkurso tvarka.
Direktorius už administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai.
Administracijos sudėtį ir darbuotojų skaičių tvirtina Komisija.
Administracijos veikla organizuojama pagal jos nuostatus, kuriuos
tvirtina Komisija.
10.
Komisijos sprendimai jos kompetencijai priskirtais klausimais
transliuotojams ir operatoriams yra privalomi. Komisijos sprendimai
skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja juos paskelbus. Juos
asmenys gali skųsti
teismui per 30 dienų nuo įsigaliojimo dienos.
11.
Komisijos veiklai finansuoti transliuotojai (išskyrus LRT),
gaunantys pajamas iš komercinės transliavimo veiklos, kas mėnesį
privalo įmokėti į Komisijos sąskaitą 0,8
procento pajamų, gautų iš reklamos, abonentinio mokesčio ir kitos
komercinės veiklos, susijusios su transliavimu ir (ar) retransliavimu. Iš
transliuotojų ar operatorių, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino
neįmokėjo į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą.
Komisija gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų
už konkursų organizavimą, paramos lėšų, leidybinės veiklos ir t.
t.
12.
Komisija kasmet rengia ir tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą
ir jos vykdymo ataskaitą Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
13.
Komisijos pirmininkas už Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito
Seimo plenariniame posėdyje bei pateikia Komisijos finansinės veiklos
ataskaitą.
49
straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija
1.
Komisijos funkcijos:
1)
kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba
Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka rengti radijo ir
televizijos programų transliavimo strategiją ir strateginį planą;
2)
šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytais atvejais skelbti konkursus
transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms gauti, nustatyti šių
konkursų ir licencijų sąlygas, konkurso dalyvių registracijos ir
licencijos mokesčių dydį, priimti sprendimus dėl konkursų rezultatų
ir licencijų išdavimo bei kontroliuoti, kaip laikomasi licencijų sąlygų
ir Komisijos priimtų sprendimų;
3)
prižiūrėti, kaip transliuotojai laikosi šio ir kitų su jų veikla
susijusių įstatymų nuostatų, kuriomis reglamentuojami konkurencijos
bei koncentracijos procesai, nustatoma kabelinės televizijos ir MDTV
operatorių pareiga retransliuoti LRT ir kitas nekoduotas antžeminės
televizijos programas, nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų
kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose programose, teisės
rodyti laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, televizijos (išskyrus
LRT) reklamai keliamų reikalavimų, programų rėmimo, licencijose
nustatytų reikalavimų programų sandarai ir turiniui;
4)
transliuotojams, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus ar
nevykdantiems Komisijos priimtų sprendimų, įstatymų nustatyta tvarka
gali taikyti šias nuobaudas: pinigines baudas, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams
sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą;
5)
teikti siūlymus dėl transliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų
ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų rengimo;
6)
kreiptis dėl neteisėtos transliavimo ar retransliavimo veiklos
nutraukimo;
7)
kaupti informaciją apie transliuotojus, analizuoti jų veiklą, rengti
informacinę bei metodinę medžiagą šiais klausimais;
8)
kas 2 metai rengti ir skelbti analitinę apžvalgą apie Lietuvos
audiovizualinės politikos įgyvendinimą, audiovizualinių paslaugų
rinkos raidą, šalies audiovizualinio sektoriaus plėtros perspektyvas;
9)
bendradarbiauti su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių atliekančiomis
analogiškas funkcijas institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti
Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
10)
atlikti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
2.
Komisija turi teisę gauti iš transliuotojų ir operatorių, valstybės
ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų juridinių asmenų
informaciją, būtiną Komisijos funkcijoms atlikti. Komisijos nariams ir
administracijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra transliuotojų
ir operatorių komercinė paslaptis.
50
straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius
1.
Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri,
kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.
2.
Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų
ir leidėjų etikos komisijos teikimu.
3.
Žurnalistų etikos inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos
Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą bei
pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.
4.
Žurnalistų etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai,
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų
etikos inspektorius bei jo šeimos nariai negali būti susiję darbo
santykiais su visuomenės informavimo rengėjais ir (ar) platintojais,
negali turėti visuomenės informavimo rengėjų ir (ar) platintojų akcijų.
5.
Žurnalistų etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis
sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, kitais Seimo ir Vyriausybės
priimtais teisės aktais.
6.
Žurnalistų etikos inspektorius savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo,
teisingumo ir viešumo principais.
7.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami
teismui per 30 dienų nuo paskelbimo dienos.
8.
Žurnalistų etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar
skiriamų pareigų, taip pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus
nustatytą pagal einamas pareigas bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę
veiklą.
9.
Žurnalistų etikos inspektorius gali turėti darbuotojų, atliekančių
informacinį ir techninį darbą.
10.
Žurnalistų etikos inspektoriaus ir jo darbuotojų, atliekančių
informacinį ir techninį darbą, veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
Biudžete jai skirtos lėšos nurodomos atskira eilute.
11.
Žurnalistų etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą.
51
straipsnis. Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija
1.
Žurnalistų etikos inspektorius atlieka šias funkcijas:
1)
nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo
priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo;
2)
nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus
gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
3)
vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose
nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės
institucijoms siūlymus jų įgyvendinimui tobulinti;
4)
bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis
institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai
tarptautinėse organizacijose;
5)
kas 2 metai rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės
informavimo demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti.
2.
Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Žurnalistų
etikos inspektorius gali:
1)
įspėti viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus
visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir
reikalauti juos pašalinti;
2)
reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta
tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią
asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba
sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią
informaciją;
3)
kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisiją dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų
visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.
3.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“.
4.
Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios
informacijos rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną įstaigos funkcijoms
atlikti.
5.
Žurnalistų etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus
atsiskaito Seimui už savo darbą.