Įstatymas
skelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1706
Nauja įstatymo redakcija skelbta: Žin.,
2000, Nr.75-2272
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996
m. liepos 2 d. Nr. I-1418
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2000
m. spalio 1 d.:
Nr. VIII-1905, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2272 (00.09.07)
III SKYRIUS
ASMENS, VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA
VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE
13
straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga
1.
Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą,
renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:
1)
be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus
jam priklausančioje valdoje;
2)
filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų
renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius
renginius, sutikimo;
3)
filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus
reklamai
visuomenės
informavimo priemonėse be šio žmogaus
sutikimo.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi renkant informaciją,
jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai.
3.
Už šio straipsnio nustatytų reikalavimų pažeidimą renkant ir
skelbiant viešąją informaciją atsakoma šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
14
straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga
1.
Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus
teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos
gyvenimas.
2.
Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio
straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus sutikimu ir jeigu
informacijos paskelbimas nedaro jam žalos.
3.
Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus
sutikimo tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos
asmeniui arba kai informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar
nusikaltimus, taip pat kai informacija yra pateikiama nagrinėjant bylą
atvirame teismo procese. Be to, informacija apie viešojo asmens (valstybės
politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir visuomeninių
organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje
dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo
sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias
privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
4.
Už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą visuomenės informavimo
priemonėse atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
15
straipsnis. Atsakymo teisė
Kiekvienas
fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo
priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka
informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač
reputacijai, pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka
informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią
informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti,
kad viešosios
informacijos rengėjas ir (ar) platintojas paneigtų tikrovės neatitinkančią
informaciją šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
16
straipsnis. Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir materialinę
žalą
1.
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio
garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija
apie jį, turi teisę pagal įstatymus gauti atlyginimą už padarytą
moralinę žalą šio įstatymo 54 straipsnio nustatyta tvarka.
2.
Kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams,
ypač reputacijai, pakenkė paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija,
turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti atlyginimą už patirtą žalą.
17
straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas
1.
Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir
platintojai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau
viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.
2.
Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma,
kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir
galimą paklaidą).
18
straipsnis. Nepilnamečių apsauga
1.
Nepilnamečiai turi būti apsaugoti, kaip to reikalauja
Vaiko
teisių apsaugos pagrindų ir kiti įstatymai, Jungtinių Tautų
Organizacijos Vaiko teisių konvencija bei Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys, nuo jų fiziniam, protiniam ir
doroviniam vystymuisi kenkiančios viešosios informacijos, ypač
susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu.
2.
Viešosios informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį
nepilnamečių
fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus
nustato atskiras įstatymas.
3.
Programos ar laidos, kurios gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių
fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos arba naudojant technines priemones, sudarančias sąlygas
tėvams užtikrinti, kad nepilnamečiai tokių programų neklausytų ir nežiūrėtų.
4.
Jeigu smurtinio ar erotinio pobūdžio laidos nekoduojamos, prieš jas
transliuojant, apie radijo laidos pobūdį turi būti perspėjama garsu, o
transliuojant televizijos laidą – atitinkamu įrašu, pateikiamu prieš
transliavimą, ir regimu simboliu, kuris rodomas per visą laidos transliavimo laiką.
5.
Už viešosios informacijos platinimą, pažeidžiantį šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka.
19
straipsnis. Neteikiama informacija
1.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos,
įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir
(ar) platintojams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus
yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba
yra privati informacija.
2.
Neteikiama ir ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes
jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam
asmenų persekiojimui, pažeistų valstybės teritorijos vientisumą ar
viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią sunkiems teisės
pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti.
3.
Apie atsisakymą suteikti prašomą informaciją įstatymų nustatyta
tvarka pranešama asmeniui raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis.
20
straipsnis. Neskelbtina informacija
1.
Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją,
kurioje:
1)
raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2)
skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenumą, jos teritorijos
vientisumą;
3)
kurstomas karas, taip pat tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių
neapykanta;
4)
platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat
propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, seksualiniai iškrypimai;
5)
propaguojamos ir (ar) reklamuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos.
2.
Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią,
įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
3.
Neleidžiama skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją
bei kliudančios teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali apriboti vertinimų bei
komentarų, susijusių su teisme dar neišnagrinėta byla bei galinčių
turėti įtakos teismo nešališkumui ir nepriklausomumui, skleidimą
visuomenės informavimo priemonėse.
4.
Už šiame straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus atsakoma
šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
5.
Spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų ir
kitos viešosios informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai
ribojamai viešajai informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė.
21
straipsnis. Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus
1.
Gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar
nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos rengėjai ir
platintojai turi Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir
operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus.
2.
Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti
viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos ribojimus ir (ar)
kitas prievoles, būtinas piliečių bei visuomenės interesų apsaugai.
3.
Už atsisakymą skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais
oficialius valstybės pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
22
straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga
Literatūros,
mokslo, meno bei kitus kūrinius viešosios informacijos rengėjai,
platintojai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi Autorių teisių ir
gretutinių teisių įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais.