II
SKYRIUS
INFORMACIJOS LAISVĖ IR JOS APSAUGA
4
straipsnis. Informacijos laisvė
1.
Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši
teisė apima laisvę laikytis savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis
sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
2.
Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios
transliuojamos, laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse
nustatytų reikalavimų, priėmimas ir retransliavimas iš valstybių Europos
Sąjungos narių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų
pasirašiusių Europos šalių.
5
straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją
1.
Kiekvienas asmuo turi teisę:
1)
rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;
2)
neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio
rengimo metu buvo iškreiptas;
3)
užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos
priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti
informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus;
4)
publikacijas ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.
2.
Niekas negali būti verčiamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus,
platinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų
informaciją.
6
straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų
1.
Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų
bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų
veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią
minėtos įstaigos turi apie jį patį.
2.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti
visuomenę apie savo veiklą.
3.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti
informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų
nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią
informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.
4.
Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios
informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiama ne vėliau kaip per
vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti
papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.
5.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos,
atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui,
turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu
informuoti rengėją apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.
6.
Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija
yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir
patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos
paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis
negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas.
7.
Kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, profesinės sąjungos,
politinės visuomeninės ir kitos organizacijos
teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją
informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų
(nuostatų) nustatyta tvarka.
7
straipsnis. Redagavimo laisvė
1.
Siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama
daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų savininkui
ar žurnalistui, verčiant juos neteisingai pateikti visuomenės informavimo
priemonėse informaciją apie įvykius ar faktus.
2.
Žurnalistas turi teisę atsisakyti atlikti viešosios
informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimą,
susijusį su viešosios informacijos rengimu ir (ar) platinimu, jeigu
pavedimas verčia jį pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksą.
3.
Už veiksmus, pažeidžiančius šio straipsnio nuostatas, atsakoma įstatymų
nustatyta tvarka.
8
straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis
Viešosios
informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio
paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.
9
straipsnis. Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų
bei įstaigų,
pareigūnų
veiklą
Kiekvienas
asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos
Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.
10
straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus
1.
Valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms
institucijoms draudžiama savo teisės aktais apriboti įstatymų apibrėžtą
informacijos laisvę.
2.
Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami
bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo
priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo.
11
straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę
1.
Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia
ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
2.
Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, platintoją, jų
savininką ar žurnalistą už paskelbtą informaciją,
jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.
12
straipsnis. Žurnalistų akreditavimas
1.
Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas turi teisę akredituoti
savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių
susitarimu.
2.
Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos
posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis,
protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu
numatytomis sąlygomis.
3.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų
valstybių žurnalistai turi vienodas su Lietuvos žurnalistais teises rinkti
ir skelbti informaciją.