<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

TEISĖS AKTAI 

Įstatymas skelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1706
Nauja įstatymo redakcija skelbta: Žin., 2000, Nr.75-2272
Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418
Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2000 m. spalio 1 d.:
Nr. VIII-1905, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2272 (00.09.07)

II SKYRIUS. INFORMACIJOS LAISVĖ IR JOS APSAUGA >>>
III SKYRIUS. ASMENS, VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE >>>
IV SKYRIUS. VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGIMAS IR PLATINIMAS >>>
V SKYRIUS. Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR PLATINTOJŲ VEIKLOS REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos >>>
VI SKYRIUS. ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 

1. Abonentas – asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar operatoriumi priima televizijos ir (ar) radijo programas (toliau – programos). 

2. Antžeminė televizija, radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas antžemine televizijos, radijo stotimi ar jų tinklu.

3. Antžeminis televizijos, radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, kurį sudaro daugiau negu viena antžeminė televizijos, radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai programai transliuoti ir (ar) retransliuoti ar siųsti.

4. Asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. 

5. Asmens sveikatos informacija – Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta informacija apie žmogaus sveikatą.

6. Audiovizualinė politika audiovizualinio sektoriaus valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, derinimas su tarptautiniais reikalavimais plėtojant Lietuvos audiovizualinę rinką.

7. Bendrasis priėmimo tinklas vietinis telekomunikacijų tinklas, naudojamas antžeminės televizijos ir radijo stočių transliuojamoms programoms priimti, taip pat perduoti skirstymo linijomis į galinius įrenginius.

8. Dezinformacija – tyčia paskleista melaginga informacija. 

9. Galiniai įrenginiai – televizoriai, radijo imtuvai, kiti transliuojamų programų ir kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginiai.

10. Garso ir vaizdo kūriniai – kinematografiniai kūriniai ar kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, ir įrašyti (užfiksuoti) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. 

11. Kabelinė televizija, laidinis radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklu.

12. Kabelinės televizijos ir MDTV operatorius asmuo, naudojantis savo arba kito asmens kabelinės televizijos ar MDTV telekomunikacijų tinklą (toliau – operatorius).

13. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas kabelinėmis, laidinėmis skirstymo linijomis į galinius abonentų įrenginius.

14. Kanalas (ryšio kanalas) – radijo dažnių ruožas, būtinas bent vienai programai perduoti.

15. Laida – vientisa programos dalis, paprastai turinti pavadinimą, transliavimo laiką, autorius ir vedėjus. 

16. Mikrobangė daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas MDTV tinklu.

17. Mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas) – telekomunikacijų tinklas, naudojamas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas antžeminiais mikrobangiais siųstuvais bei tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius abonentų įrenginius.

18. Nepriklausomi kūrėjai – neturintys transliuotojo akcijų, dalių ar pajų, nesantys transliuotojo valdymo organų nariais, su transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla nesusiję asmenys, kuriantys garso ir vaizdo kūrinius ir laisvai juos parduodantys ar kitaip perleidžiantys.

19. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. 

20. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – su valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, regimieji, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, kurie yra įtraukti į šių įstaigų dokumentų apskaitą ir yra jų sukurti arba gauti.

21. Privati informacija – informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą, kita žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija.

22. Programa – transliuotojo pateikiama laidų visuma.

23. Radijo, televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo, televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.

24. Reklama – už mokestį ar kitą panašų atlygį viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų skleidžiama informacija, kurią asmuo, susijęs su komercine, ūkine ar profesine veikla, jiems užsako savireklamos tikslu ar siekdamas paskatinti pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą; paslėpta reklama – informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo įmonės vardą ar veiklą, prekės, paslaugos ženklą, reklamos tikslu viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo sąmoningai pateikiama tokia forma, kad šios informacijos vartotojai gali nesuvokti, jog tai reklama.

25. Retransliavimas visuomenei transliuojamų programų ar jų dalių priėmimas iš transliuotojų ir nepakeistų perdavimas tuo pačiu metu.

26. Rėmimas finansinė ar kitokia materialinė pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis remiamo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikloje, teikia viešosios informacijos rengėjui ir (ar) platintojui, siekdamas pagarsinti savo vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus.

27. Siuntimas – su programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi telekomunikacijų veiklos sritis, apimanti programos elektromagnetinių signalų perdavimą telekomunikacijų tinklais į galinius įrenginius.

28. Telekomunikacijų tinklas informacijos perdavimo sistema ir (ar) komutavimo bei kiti įrenginiai, skirti perduoti signalą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant kabelinės televizijos, MDTV ir bendrąjį televizijos priėmimo tinklus.

29. Teleparduotuvė – už tam tikrą atlygį per televiziją transliuojami reklamos užsakovo tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.

30. Televitrina – ne trumpiau kaip 15 minučių trunkanti teleparduotuvės skelbimams skirta nepertraukiama televizijos laida, transliuojama televizijos kanalais, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvei. 

31. Transliavimas – programų rengimas ir jų pirminis perdavimas visuomenei telekomunikacijų tinklais.

32. Transliavimo ir (ar) retransliavimo licencija Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas rašytinis dokumentas, suteikiantis jį turinčiam asmeniui teisę verstis programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla nustatytoje teritorijoje su teise naudoti licencijoje nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos skirtą kanalą (radijo dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga šiai šaliai Ryšio reguliavimo tarnybos skirtu dažniu ir nustatantis tokio transliavimo ir (ar) retransliavimo sąlygas. 

33. Transliuotojas – transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų numatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas, pats jas rengia ir transliuoja arba leidžia jas nepakeistas retransliuoti ar siųsti kitam asmeniui; nacionalinio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų; regioninio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu vieno rajono ar miesto gyventojai; vietinis transliuotojas – transliuotojas, kurio vienu siųstuvu transliuojamos programos yra priimamos vieno miesto ar rajono gyventojų ir nesudaro nacionalinio tinklo.

34. Viešoji informacija – informacija, skirta viešai platinti ar kitaip viešai prieinama.

35. Viešosios informacijos rengėjas – leidykla, transliuotojas, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis viešąją informaciją. 

36. Viešosios informacijos platintojas – asmuo, parduodantis, siunčiantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei. 

37. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas – asmuo, nuosavybės teise vienas arba su kitais asmenimis valdantis viešosios informacijos rengėją ir (ar) platintoją.

38. Visuomenės informavimas – veikla, kuria visiems teikiama viešoji informacija.

39. Visuomenės informavimo priemonės – knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis platinama informacija. Visuomenės informavimo priemonėms pagal šį įstatymą nepriskiriami techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai. 

40. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys.

41. Žurnalistas – asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui savo iniciatyva ar pagal sutartį su rengėju arba jo pavedimu ir (ar) yra žurnalistų profesinio susivienijimo narys. 

3 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai

1. Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.

2. Viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.

3. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. 

4. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir teises.

5. Už informacijos laisvės pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytų naudojimosi informacijos laisve apribojimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16