I
SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir
platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų
savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų
teises, pareigas ir atsakomybę
2
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1.
Abonentas – asmuo, kuris
pagal sutartį su transliuotoju ar operatoriumi priima televizijos ir
(ar) radijo programas (toliau – programos).
2.
Antžeminė televizija, radijas
– programų transliavimas ir (ar) retransliavimas antžemine
televizijos, radijo stotimi ar jų tinklu.
3.
Antžeminis televizijos, radijo
tinklas – telekomunikacijų tinklas, kurį sudaro daugiau negu
viena antžeminė televizijos, radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai
programai transliuoti ir (ar) retransliuoti ar siųsti.
4.
Asmenys – fiziniai ir
juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės.
5.
Asmens sveikatos informacija – Sveikatos sistemos įstatymo
nustatyta informacija apie žmogaus
sveikatą.
6.
Audiovizualinė politika – audiovizualinio
sektoriaus valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių
nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą,
derinimas su tarptautiniais reikalavimais plėtojant Lietuvos
audiovizualinę rinką.
7.
Bendrasis priėmimo tinklas –
vietinis telekomunikacijų
tinklas, naudojamas antžeminės televizijos ir radijo stočių
transliuojamoms programoms priimti, taip pat perduoti skirstymo
linijomis į galinius įrenginius.
8.
Dezinformacija – tyčia paskleista melaginga informacija.
9. Galiniai įrenginiai – televizoriai, radijo imtuvai, kiti
transliuojamų programų ir kitokio pobūdžio transliuojamos
informacijos priėmimo įrenginiai.
10. Garso ir vaizdo kūriniai – kinematografiniai kūriniai ar kiti
kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš
tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba
nelydimą garso, ir įrašyti (užfiksuoti) materialioje vaizdo įrašymo
laikmenoje.
11. Kabelinė televizija, laidinis radijas – programų transliavimas
ir (ar) retransliavimas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklu.
12. Kabelinės televizijos ir MDTV operatorius – asmuo, naudojantis savo arba kito asmens kabelinės televizijos ar
MDTV telekomunikacijų tinklą (toliau – operatorius).
13.
Kabelinės
televizijos, laidinio radijo tinklas
– telekomunikacijų tinklas, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti
jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir
perduoti jas kabelinėmis, laidinėmis skirstymo linijomis į galinius
abonentų įrenginius.
14.
Kanalas
(ryšio kanalas) –
radijo dažnių ruožas, būtinas bent vienai programai perduoti.
15.
Laida – vientisa programos dalis, paprastai turinti pavadinimą, transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.
16.
Mikrobangė
daugiakanalė televizija (toliau – MDTV)
– programų transliavimas ir (ar) retransliavimas MDTV
tinklu.
17. Mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklas (toliau –
MDTV tinklas) – telekomunikacijų tinklas, naudojamas programoms
transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar
elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas antžeminiais
mikrobangiais siųstuvais bei tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais
į galinius abonentų įrenginius.
18.
Nepriklausomi kūrėjai – neturintys transliuotojo akcijų, dalių
ar pajų, nesantys transliuotojo valdymo organų nariais, su
transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla nesusiję
asmenys, kuriantys garso ir vaizdo kūrinius ir laisvai juos
parduodantys ar kitaip perleidžiantys.
19.
Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys,
vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės
neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai.
20.
Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų
dokumentai – su valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, regimieji,
kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, kurie yra įtraukti
į šių įstaigų dokumentų apskaitą ir yra jų sukurti arba gauti.
21. Privati informacija –
informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą,
kita žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu
neskelbtina informacija.
22.
Programa – transliuotojo pateikiama laidų visuma.
23. Radijo, televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro
radijo, televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais
įrenginiais, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.
24.
Reklama – už mokestį ar kitą panašų atlygį viešosios
informacijos rengėjų ir (ar) platintojų skleidžiama informacija,
kurią asmuo, susijęs su komercine, ūkine ar profesine veikla, jiems užsako
savireklamos tikslu ar siekdamas paskatinti pirkti prekių ar naudotis
paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių
ir įsipareigojimų perėmimą; paslėpta
reklama – informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo
įmonės vardą ar veiklą, prekės, paslaugos ženklą, reklamos tikslu
viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo sąmoningai
pateikiama tokia forma, kad šios informacijos vartotojai gali
nesuvokti, jog tai reklama.
25. Retransliavimas – visuomenei
transliuojamų programų ar jų dalių priėmimas iš transliuotojų ir
nepakeistų perdavimas tuo pačiu metu.
26.
Rėmimas – finansinė
ar kitokia materialinė pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis remiamo
viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikloje, teikia viešosios
informacijos rengėjui ir (ar) platintojui, siekdamas pagarsinti savo
vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus.
27.
Siuntimas – su programų
transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi telekomunikacijų veiklos sritis, apimanti programos
elektromagnetinių signalų perdavimą telekomunikacijų tinklais į
galinius įrenginius.
28. Telekomunikacijų tinklas –
informacijos perdavimo sistema ir (ar) komutavimo bei kiti įrenginiai,
skirti perduoti signalą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis
elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant kabelinės televizijos, MDTV
ir bendrąjį televizijos priėmimo tinklus.
29.
Teleparduotuvė – už tam
tikrą atlygį per televiziją transliuojami reklamos užsakovo
tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų
ir siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.
30.
Televitrina – ne trumpiau
kaip 15 minučių trunkanti teleparduotuvės skelbimams skirta
nepertraukiama televizijos laida, transliuojama televizijos kanalais,
kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvei.
31.
Transliavimas – programų rengimas ir jų pirminis perdavimas
visuomenei telekomunikacijų tinklais.
32. Transliavimo ir (ar) retransliavimo licencija –
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas rašytinis
dokumentas, suteikiantis jį turinčiam asmeniui teisę verstis programų
transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla nustatytoje teritorijoje su
teise naudoti licencijoje nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos skirtą
kanalą (radijo dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama
siuntimo paslauga šiai šaliai Ryšio reguliavimo tarnybos skirtu dažniu
ir nustatantis tokio transliavimo ir (ar) retransliavimo sąlygas.
33.
Transliuotojas
– transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų numatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris
prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas, pats jas
rengia ir transliuoja arba leidžia jas nepakeistas retransliuoti ar siųsti
kitam asmeniui; nacionalinio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra
priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu pusė Lietuvos
gyventojų; regioninio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio
transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu vieno rajono ar miesto gyventojai;
vietinis transliuotojas – transliuotojas, kurio vienu siųstuvu
transliuojamos programos yra priimamos vieno miesto ar rajono gyventojų
ir nesudaro nacionalinio tinklo.
34.
Viešoji informacija – informacija, skirta viešai platinti ar
kitaip viešai prieinama.
35. Viešosios informacijos rengėjas – leidykla, transliuotojas, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos agentūra,
redakcija ar kitas asmuo, rengiantis viešąją informaciją.
36. Viešosios informacijos platintojas – asmuo, parduodantis, siunčiantis
ar kitais būdais skleidžiantis viešąją
informaciją visuomenei.
37.
Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas –
asmuo, nuosavybės teise vienas arba su kitais asmenimis valdantis viešosios
informacijos rengėją ir
(ar) platintoją.
38.
Visuomenės informavimas – veikla, kuria visiems teikiama viešoji
informacija.
39.
Visuomenės informavimo priemonės – knygos, laikraščiai, žurnalai,
biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar
kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis
platinama informacija. Visuomenės informavimo priemonėms pagal šį įstatymą
nepriskiriami techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai
popieriai.
40.
Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar
tiesa pagrįsti duomenys.
41.
Žurnalistas – asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia
medžiagą viešosios informacijos rengėjui savo iniciatyva ar pagal
sutartį su rengėju arba jo pavedimu ir (ar) yra žurnalistų
profesinio susivienijimo narys.
3
straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
1.
Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose,
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos
laisvė.
2.
Viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo
veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos
tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui
principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių
įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės etikos normų, padeda plėtoti
demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą
ir valstybės pažangą, stiprina valstybės
nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.
3.
Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti
pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
4.
Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų,
sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie
demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui,
teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai
apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti
kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios
informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę,
taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir teises.
5.
Už informacijos laisvės pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytų
naudojimosi informacijos laisve apribojimų pažeidimus atsakoma šio ir
kitų įstatymų nustatyta tvarka.