-
Pranešimas spaudai
2013 m. gegužės 15 d.
-
-
2012 metų muziejininko vardas –
muzikologei
Kristinai Mikuličiūtei-Vaitkūnienei
|
Kristina Vaitkūnienė. Fot.
Martynas Aleksa |
Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2012 Metų muziejininko vardą
suteikė M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus muziejininkei
Kristinai Mikuličiūtei-Vaitkūnienei. Garbingą profesinį apdovanojimą
muziejininkė pelnė už materialinių ir dvasinių vertybių eksponavimą bei
populiarinimą.
„Nuolat skatiname muziejininkų profesionalumą ir
kūrybiškumą, – sako Raimundas Balza, Lietuvos muziejų asociacijos
vadovas-valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius. –
Siekdama įvertinti geriausiuosius, Lietuvos muziejų asociacija 2004 m.
įsteigė Metų muziejininko vardo nominaciją ir premiją, kuri kasmet
Tarptautinės muziejų dienos dienos – gegužės 18-osios – išvakarėse
skiriama vienam, labiausiai pasižymėjusiam Lietuvos muziejininkui.
Šiemet ji bus įteikta gegužės 16-ąją Kaune, Metų muziejininko vardo
nominantės darbovietėje - M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos
muziejuje.“
Muzikologė, muziejininkė, pedagogė Kristina
Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, gimė 1955 m. rugpjūčio 2 d. Kaune. 1976 m. su
pagyrimu baigė Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (choro
dirigavimo klasę), tais pačiais metais įstojo į Lietuvos valstybinę
konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur 1984 m.
baigė prof. Algirdo Ambrazo muzikos teorijos klasę ir įgijo muzikologo,
dėstytojo kvalifikaciją. 1982–1985 m. ji dirbo Panevėžio pedagoginėje
muzikos mokykloje (dabar Panevėžio konservatorija), dėstė harmoniją ir
muzikos istoriją.
Nuo 1985 m. dirba Kaune, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos
muziejuje. Nuo 1990 m. su pertraukomis dėstė muzikos istorijos
disciplinas J. Naujalio muzikos gimnazijoje, nuo 2004 m. toje pačioje
mokykloje dėsto muzikologijos praktiką muzikos teorijos specialybės
moksleiviams.
M. ir K. Petrauskų muziejuje (taip pat ir jo padalinyje – Juozo
Gruodžio memorialiniame muziejuje) K.Mikuličiūtė-Vaitkūnienė
suorganizavo per 1000 įvairiausių renginių – koncertų, jubiliejinių
minėjimų, seminarų, festivalių, įvairių edukacinių renginių ir kitokių
projektų. Skaitė pranešimus jubiliejiniuose žymių lietuvių muzikų
vakaruose, dalyvavo televizijos ir radijo laidose, kuriose populiarino
muziejų ir jame sukauptas vertybes. Per 27 darbo metus ji užmezgė
kūrybinius ryšius su Kauno bei Vilniaus muzikos mokyklomis,
konservatorijomis, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei VDU muzikos
akademija, Kauno valstybinio muzikinio teatro bei Nacionalinio operos ir
baleto teatro solistais. Muziejuje yra koncertavę ne tik minėtų muzikos
mokymo įstaigų moksleiviai, studentai, bet ir pedagogai, profesoriai,
žinomi Lietuvos muzikai - Giedrė Kaukaitė, Sergejus Okruško, Halina
Radvilaitė, Aldona Radvilaitė, Virgilijus Noreika, Vytautas Kurnickas,
Birutė Almonaitytė, Vytautas Malikonis, Sabina Martinaitytė, Liudas
Mikalauskas ir daugelis kitų.
Pedagoginio darbo patirtis, mokinių psichologijos pažinimas padeda
muziejininkei, vedant ekskursijas, edukacinius užsiėmimus, skaitant
paskaitas mokyklose. 2001-2003 m. K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė su J.
Naujalio muzikos gimnazijos pedagogais ir dailininke Irena Mikuličiūte
vykdė edukacinį projektą „Muzika ir dailė“, skirtą vaikų kompleksiniam
meniniam ugdymui. Muziejaus koncertų salėje buvo surengti septyni
projekto renginiai – pašnekesiai-koncertai. Juose įvairiais styginiais
ir pučiamaisiais instrumentais grojo J. Naujalio muzikos gimnazijos
moksleiviai, jų pedagogai pasakojo apie muzikos instrumentus, o K.
Mikuličiūtė-Vaitkūnienė komentavo koncertų programas. Kviestiniai vaikai
iš ikimokyklinių įstaigų bei pradinių mokyklų, vadovaujami dailininkės
I. Mikuličiūtės, piešė muzikinius įspūdžius ir jų kūrybos parodos buvo
eksponuojamos J. Naujalio muzikos gimnazijoje, M. ir K.Petrauskų
lietuvių muzikos muziejuje, Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio
rūmuose. Geriausi piešiniai buvo eksponuojami Kauno filharmonijoje
Tarptautinio jaunųjų muzikantų festivalio metu.
Muziejininkei
nesvetimas ir parodų rengimo darbas. Ji yra parengusi stacionarią
ekspoziciją apie Miką Petrauską M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos
muziejuje, Juozo Gruodžio gyvenimo ir kūrybinės veiklos ekspoziciją J.
Gruodžio memorialiniame muziejuje, taip pat laikinų parodų iš muziejaus
fondų – „Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikiniai ryšiai“ (Pabaltijo
muzikologų konferencijos proga), „Dainininkui Juozui Babravičiui 120“,
jubiliejines parodas apie Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrių,
smuikininką Vladą Motiekaitį, kompozitorius Juozą Indrą, Juozą Naujalį
ir kitus žymius muzikus, taip pat parodų apie muziejaus muzikinį,
koncertinį gyvenimą.
Nuo 2003 m. K.Mikuličiūtė-Vaitkūnienė – Lietuvos
kompozitorių sąjungos narė. 2013 m. ji išrinkta Lietuvos kompozitorių
sąjungos Kauno skyriaus pirmininke.
K. Mikuličiūtės-Vaitkūnienės darbe
svarbią vietą užima muziejaus sukauptų rinkinių populiarinimas ir
aktualizavimas publikacijose ir leidiniuose. Ji paskelbė nemažai
straipsnių periodinėje spaudoje: žurnale „Lietuvos muziejai“,
savaitraščiuose Literatūra ir menas“, „Nemunas“, dienraštyje „Kauno
diena“ ir kituose leidiniuose. 2004 m. parengė ir išleido pirmąjį
leidinį „Juozas Gruodis 1884–1948“. Kaip bendraautorė parengė ir išleido
brošiūras „Kipras Petrauskas“ ir „Stasys Šimkus“. 2007 m. pagal jos
paraišką Kultūros rėmimo fondui, muziejus išleido knygą „Dainininko
Juozo Babravičiaus odisėja“, kurią parašė Juozas Babravičius Jr. Vėliau
muziejininkė rašė projektus Kultūros rėmimo fondui ir juos įgyvendino.
Taip atsirado dar du jos sudaryti informatyvūs ir gausiai iliustruoti
leidiniai – „Mikas Petrauskas“ (2008) ir „Juozas Naujalis“ (2009).
2012 m. K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė įgyvendino 2 metų projektą –
išleista Kultūros rėmimo fondo finansuota 448 puslapių knyga „Antanas
Kučingis. Laiškai. Dokumentai. Atsiminimai.“ Joje skelbiama M. ir K.
Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje saugomo žymaus operos solisto
palikimo vertingiausia dalis – laiškai, nuotraukos, dokumentų
faksimilės, dainininko atsiminimai apie pirmąjį ir antrąjį pasaulinius
karus. Rankraštinę autentišką medžiagą, kuri komentuojama gausiose
išnašose, papildo sudarytojos įžanginis straipsnis apie A. Kučingį ir
knygos priedai: A. Kučingio sukurtų vaidmenų sąrašas, kuriame pateikti
visi Valstybės teatre, LTSR Akademiniame operos ir baleto teatre, Kauno
Muzikiniame teatre dainuoti vaidmenys, jų sukūrimo datos; bibliografija,
kurioje – 1924-2010 metų publikacijos, A. Kučingio garso įrašai,
literatūra apie A. Kučingį, jo atsiminimai apie kolegas ir teatrą;
santrauka anglų kalba; asmenvardžių rodyklė.
Už knygą „Antanas Kučingis. Laiškai. Dokumentai. Atsiminimai.“ K.
Mikuličiūtė-Vaitkūnienė apdovanota Kauno meno kūrėjų asociacijos
premija.
Rengdama knygą, K. Vaitkūnienė papildė muziejuje turimą Antano
Kučingio fondą unikalia medžiaga (per 350 eksponatų) – iš lagerio
rašytais laiškais žmonai, sūnui ir svainei Viktorijai Kaupelienei,
atvirlaiškiais, pašto siuntinių kvitais ir kitais dokumentais,
nuotraukomis, A. Kučingio asmeniniais daiktais ir kitomis relikvijomis.
K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė teigia: „darbas muziejuje yra nepaprastai
įdomus ir įvairus – jis teikia galimybę per eksponatus tiesiogiai
prisiliesti prie istorijos, žymių žmonių gyvenimo ir kūrybos, atveria
plačias veiklos erdves, skatina naujų idėjų atsiradimą ir jų į
įkūnijimą.“
Pirmasis LMA Metų muziejininko vardas suteiktas Lietuvos jūrų
muziejaus vyriausiajai fondų saugotojai Rūtai Mažeikienei. Garbingus LMA
apdovanojimus taip pat yra pelnę Lietuvos nacionalinio muziejaus
Ikonografijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Dalia Keršytė, Maironio
lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr.
Virginija Paplauskienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ vyriausioji fondų
saugotoja (dabar – „Alkos“ muziejaus direktorė) Elvyra Spudytė, Trakų
istorijos muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Irena Senulienė,
Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas,
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus
vedėja dr. Aldona Snitkuvienė, Lietuvos liaudies buities muziejaus
etnologė Janina Samulionytė.
Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Lolita Valužienė, LMA atsakingoji sekretorė, tel.: +370 5 2790918, +370
684 23404 arba el. paštu:
muzasoc@gmail.com
Dėl kontaktinės informacijos prašome kreiptis:
Zita Grincevičienė, M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus
direktorė, tel.: +370 37 733371, +370 682 32947 arba el. paštu:
info@petrauskumuziejus.lt