„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3
Rinkiniai
Vilniaus universiteto
muziejai: praeitis, dabartis ir ateitis
Silvija STAKULIENĖ
Vilniaus universiteto Medicinos
istorijos muziejus
|
VU bibliotekos Mokslo muziejaus
Baltoji salė. V. Naujiko nuotr.
|
|
VU bibliotekos Adomo Mickevičiaus
muziejus. Nuotr. iš A. Mickevičiaus muziejaus archyvo.
|
|
VU Geologijos ir minerologijos
muziejaus ekspozicijos fragmentas. Nuotr. iš muziejaus archyvo. 1986 m.
|
|
VU Gamtos fakultetas, kur įsikūrę
Geologijos ir minerologijos (II aukštas) bei Zoologijos (III aukštas)
muziejai. Nuotr. iš Zoologijos muziejaus archyvo.
|
|
Rojaus paukščiai iš Naujosios
Gvinėjos. VU Zoologijos muziejaus grafo R. Tyzenhauzo kolekcija. Nuotr.
iš muziejaus archyvo.
|
|
VU Anatomijos, histologijos ir
antropologijos katedros muziejaus kraniologijos kolekcija. R. Daukšos
nuotr.
|
|
Fotokompozicija iš VU Medicinos
istorijos muziejaus rinkinių. R. Daukšos nuotr.
|
|
VU Senato posėdžio dalyviai
Matematikos muziejuje. Nuotr. iš muziejaus archyvo.
|
1579 m. spalio 29 d. bule
popiežius Grigalius XIII sankcionavo Vilniaus akademijos įsteigimą1.
Nuo to laiko praėjo daugiau nei keturi šimtmečiai. 2004 m. rudenį Alma
Mater sutiks savo 425 -ąsias metines.
Porą amžių tai buvo vienintelė
aukštojo mokslo įstaiga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir turėjo
didelę įtaką intelektiniam krašto gyvenimui. Jos istorija neatsiejama
nuo Lietuvos valstybės, visos Rytų ir Vidurio Europos istorijos: tokia
pat turtinga, dramatiška ir prieštaringa2.
Vilniaus universiteto struktūroje veikę muziejai buvo organiška šios
vienintelės aukštosios mokyklos Lietuvoje mokslo ir mokymo proceso
dalis. Kaip rašo muziejų raidos Lietuvoje tyrinėtoja dr. N. Keršytė,
„Lietuvos muziejų evoliucijos pradžios problema nėra tyrinėtojų
konceptualiai ir analitiškai gvildenta“3.
Vilniaus universiteto (toliau –
VU) muziejų istorinė raida nuo XVIII iki XXI a. yra verta atskiros
studijos. Šių muziejų reikšmė buvo gretinama su paties universiteto
svarba šalies švietimo raidai. Jie buvo žinomi Lietuvoje ir kituose
kraštuose. „Šie muziejai atliko platesnę sociokultūrinę misiją, nei juos
įpareigojo jų scientistinio pobūdžio mokslo pagalbinių įstaigų
koncepcijos ir tikslai“4.
Deja, bet po VU uždarymo 1832 m. jie neišliko ir netapo mokslinėmis
institucijomis. Lėmė tuometinė pažiūra, konservatyvus caro valdininkų
požiūris ir baimė į jų savarankiškumą. VU mokslo muziejų eksponatais
pasidalijo ir praturtėjo kitos Rusijos imperijos aukštosios mokyklos,
kurios dar ir dabar juos turi bei jais didžiuojasi.
Žinių apie VU mokslo muziejus
tenka ieškoti enciklopedijose, universiteto jubiliejiniuose leidiniuose,
atskirų mokslo šakų monografijose ar studijose. Džiugu, kad visai
neseniai pasirodė leidinys, istoriškai aprėpęs Lietuvos muziejų nuo XVI
a. iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio raidą, pateikė istorinę VU mokslo
muziejų genezę5.
Šioje publikacijoje norima
pažvelgti į VU mokslo muziejus dabartinėje situacijoje, paminint jų
istorinę raidą ir įžvelgiant ateities perspektyvas. Šiuo metu
universitetas turi aštuonis muziejus. Vieni veikia VU bibliotekos
(toliau – VUB) struktūroje, kiti – fakultetuose, prie atskirų
universiteto katedrų ar skyrių. Kiekvienas jų turi savo unikalią raidos
istoriją, turtingą praeitį ir tikėtina – ne mažiau prasmingą ateitį.
VU Mokslo muziejus įkurtas 1973 m.
Šv.Jonų bažnyčios patalpose, iš kitų išsiskiria savo istoriniu tęstinumu
ir galėtų pretenduoti į lyderio pozicijas, pabrėžiant ir išryškinant
muziejaus kaip mokslinės institucijos svarbumą dabartiniame universiteto
raidos procese. Šis muziejus paveldėjo iš savo pirmtakų – nuo 1752 m.
veikusio Matematikos muziejaus, po 1773 m. jėzuitų ordino panaikinimo ir
Vilniaus akademijos reorganizavimo, tapusio pamatu Fizikos muziejui,
kurio, kaip ir kitų Vilniaus universiteto muziejų, po šios aukštosios
mokyklos uždarymo (1831 m.), daugelis muziejinių vertybių buvo išvežta į
Kijevo ir kitus Rusijos universitetus, – muziejinių rinkinių menkus
likučius. Todėl, kaip rašo dabartinis muziejaus vedėjas Vytautas
Gricius, „(...) teko eksponatus rinkti ir muziejaus veiklą organizuoti
visiškai iš naujo. Šiame darbe ypatingai nusipelnė pirmasis muziejaus
direktorius, Vilniaus Stepono Batoro universiteto absolventas Vincas
Žilėnas (1907-1982)“6.
Per 30 metų čia sukaupta ne vienas tūkstantis eksponatų iš Lietuvos
mokslo istorijos bei turtinga numizmatikos kolekcija. Jos pagrindą
sudaro trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos istorinės
monetos. Kolekciją surinko numizmatas ir muziejininkas Povilas Karazija
(1887-1955), o po jo mirties ją įsigijo muziejus. Kolekcijos
pasididžiavimas – Vilniaus lobis. Tai 1930 m. Vilniaus apylinkėse
(Rybiškėse) rasto lobio dalis. Gausus muziejaus istorinių medalių ir
ordinų rinkinys. Jame yra svarbiausi jubiliejiniai Vilniaus universiteto
medaliai, XVIII a. Lenkijos ir Lietuvos valdovų medaliai, Lietuvos
Respublikos (1918-1940) ordinų ir medalių rinkiniai. Muziejui pavyko
sukaupti didelį Lietuvos istorinės grafikos rinkinį. Jo pagrindą sudaro
J.K.Vilčinskio (1806-1862) „Vilniaus albumo“ 310 lakštų, N. Ordos
(1807-1878) ir J.Ozemblovskio (1805-1878) išleistos graviūros ir
litografijos. Nemaža muziejaus retų knygų ir rankraščių kolekcija. Joje
M.Daukšos, K.Sirvydo, K.Semenavičiaus originalai bei seniausia muziejaus
rankraštinė XIV a. knyga „Psalterium Mariae“. Muziejuje saugomi senieji
Observatorijos teleskopai, gaubliai, Vilniaus imperatoriškojo
universiteto masonų ložės „Uolusis lietuvis“ apeiginiai daiktai,
ordinai. Be kaupiamo paveldo, muziejuje rengiamos parodos, rengiami ir
leidžiami rinkinių bei parodų katalogai, rašomi straipsniai
muziejininkystės, universiteto istorijos klausimais. Mokslo muziejuje
veikia nuolatinės parodos: „Vilniaus universitetas 1579-1773-1803-1832“
(apie teisės, humanitarinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų raidą),
„Medicina Vilniaus universitete 1781-1832-1842“, „Teologija Vilniaus
universitete 1579-1832“. Dalis Mokslo muziejaus eksponatų yra perkelta į
VUB Baltąją salę (gaubliai, astronominiai prietaisai, Lietuvos ir
Lenkijos XVIII a. žemėlapis). Vilniaus universiteto 425-ųjų metinių
proga čia numatoma atidaryti jubiliejinę ekspoziciją ir reprezentacinį
universiteto muziejų.
Adomo Mickevičiaus memorialinis
butas-muziejus taip pat priklauso VU bibliotekai, yra jos padalinys.
Tiksli A.Mickevičiaus muziejaus įsteigimo Vilniuje, Bernardinų
skersgatvyje, data nėra žinoma. Atidarytas 1955 m. lapkričio 27 d.
dalyvaujant miesto visuomenei ir universiteto darbuotojams. Kaip apie
muziejų rašo jo vedėjas Rimantas Šalna, „Muziejus gausiai lankomas, nors
pastato būklė ilgą laiką buvo gana prasta. Padėtis pasikeitė
paskutiniaisiais metais. Lenkijos Respublikos ambasados, Lenkų kultūros
instituto, lenkų mecenatų dėka gyvenimui buvo prikeltas gotikinis rūsys,
visiškai suremontuotas A.Mickevičiaus butas, sutvarkytas pastato
fasadas, 2000 metais muziejus dar išsiplėtė, buvo įrengta Filomatų salė“7.
Muziejuje sukaupti poeto autentiški daiktai sukūrė ypatingą erdvę, kuri
tapo įvairiatautės kultūrinės Vilniaus visuomenės ir turistų traukos
centru. Pastebimas mokyklų susidomėjimas muziejumi. Gotikinėje Poezijos
menėje įvairius renginius organizuoja Lenkų kultūros institutas, VU
Lenkų filologijos katedra ir kt. Rengiamas jau tradicija tapęs poetų
susitikimas „Maj nad Wilią“, kiekvienais metais pažymima spalio pirmoji
– Filomatų draugijos įsteigimo diena. Muziejaus vedėjas R.Šalna yra
išleidęs nemažai leidinukų apie A.Mickevičių. Tai „Adomo Mickevičiaus
bičiuliai Vilniuje“(2001), „Vilnietiški apmąstymai“ (2002), „Adomas
Mickevičius Vilniuje“ (2003).
Geologijos ir mineralogijos
muziejus veikia VU Gamtos fakultete prie Geologijos ir mineralogijos
katedros. 2003 m. muziejus atšventė 200 metų jubiliejų. Kaip teigia
ilgametė jo vedėja Eugenija Rudnickaitė, svarbiausia muziejaus paskirtis
mokslinė: atspindėti geologijos mokslo raidą Vilniaus universitete nuo
jo užuomazgų iki mūsų dienų. Kita svarbi funkcija – padėti rengti
geologijos krypties specialistus, populiarinti visuomenėje geologinį
švietimą, supratimą apie mūsų žemės gelmių sandarą, geologinės raidos
istoriją.
1805 m. muziejaus kolekcijoje buvo
15000 eksponatų, suklasifikuotų R. Simonovičiaus. Tai mineralai, uolienų
pavyzdžiai, brangakmeniai bei meteoritai. Muziejaus mineralų kolekcija
buvo viena didžiausių Europoje. Po R. Simonovičiaus mirties labai daug
eksponatų dingo. 1842 m., uždarius Vilniaus universitetą, eksponatai
buvo išdalinti Rusijos imperijos universitetams. 1920 m., atkūrus
Geologijos skyrių, mineralų, uolienų ir naudingųjų iškasenų kolekcija
vėl pradėta kaupti. Didžiąją jos dalį padovanojo Varšuvos politechnikos
mokykla (Lenkija) bei Geologijos skyriaus darbuotojai. Vokiečių
okupacijos metais 75 proc. eksponatų dingo. Po II pasaulinio karo vėl
pradėta rinkti eksponatus, dauguma jų nupirkta Rusijoje. 1978 m.
pradžioje buvo baigta rengti Mineralogijos skyriaus ekspozicija. Įdomus
momentas iš muziejaus eksponatų istorijos: 1979 m., per VU 400 m.
jubiliejų, Vilniuje besisvečiuojantis Odesos valstybinio I. Mečnikovo
universiteto prof. I. Zelinskis atkreipė dėmesį į pastabą apie kažkada
išvežtas iš Vilniaus universiteto vertingas mineralų kolekcijas.
Darydami savo universiteto mineralogijos muziejuje inventorizaciją,
odesiečiai fonduose aptiko eksponatų, kurių senose etiketėse buvo
nurodytas VU pavadinimas.
2002 m. rudenį, po remonto,
muziejaus kolekcijos pradėtos tvarkyti eksponavimui. Baigtos įrengti
fondų patalpos, palengvėjo priėjimas prie medžiagos, tikėtina, kad tai
„leis atskleisti dar ne vieną muziejaus paslaptį“8.
Šiuo metu muziejuje veikia Regioninės geologijos, Paleontologijos,
Petrografijos ir Mineralogijos skyrių ekspozicijos.
Zoologijos muziejus veikia VU
Gamtos fakultete prie Zoologijos katedros. Vedėja – Grita Skujienė.
Kaip teigia istoriniai šaltiniai, tai seniausias tokio pobūdžio muziejus
Lietuvoje. Jo įkūrimo data reikėtų laikyti XVIII a. pabaigą, kai buvo
įsteigta Gamtos istorijos katedra, prie jos Gamtos kabinetas.
Tuometiniai VU gamtos mokslų profesoriai Ž.E. Žiliberas, G.Forsteris,
S.B. Jundzilas, L.Bojanus bei kiti žinomi visuomenės veikėjai, etmonas
M.Oginskis, pakamorė M. Valickis, kancleris J.Chreptavičius, grafas
R.Tyzenhauzas, savo kolekcijomis ar ekspedicijose surinktais
zoologiniais eksponatais turtino ir pildė muziejaus rinkinius. 1832 m.
per inventorizaciją buvo užregistruota per 20 000 zoologinių eksponatų.
Kai 1855 m. grafo E.Tiškevičiaus pastangomis buvo atidarytas Vilniaus
senienų muziejus, tarp kitų eksponatų čia buvo ir Universiteto
zoologiniai rinkiniai. Po 1832 m. universiteto uždarymo, dalis eksponatų
buvo išgrobstyta, kita dalis išvežta ir išsklaidyta po Rusijos imperijos
universitetus. Iš naujo aktyviai pildyti muziejaus fondus pradėta po I
pasaulinio karo, atidarius Stepono Batoro universitetą.
Šiuo metu Zoologijos katedros
darbuotojai bei geros valios žmonės pildė, tvarkė ir sistemino nuolat
gausėjančius muziejaus zoologinius rinkinius. Muziejus yra gera mokymosi
bazė VU Gamtos ir Medicinos fakultetų studentams. Dažnai čia lankosi ir
Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojai bei studentai. Nors
pagrindinė muziejaus veiklos kryptis – mokslinė, čia organizuojamos
ekskursijos ir moksleiviams, kurie gausiai lanko muziejų. Zoologijos
muziejus talkina televizijos laidoms „Gyvybės žalias medis“, „Langas į
gamtą“, stengiasi užmegzti ryšius su kitais Lietuvos ir užsienio šalių
muziejais, draugijomis ir mokslininkais, pritraukti kolekcininkus.
Patologijos muziejus veikia VU
Medicinos fakultete (toliau MF) prie Patologijos, teismo medicinos ir
farmakologijos katedros. Muziejaus kolekcijoje – per 700 patologinės
anatomijos preparatų rinkinys. Tai XIX -XX amžiaus makropreparatų
kolekcija. Muziejaus ištakos – XVIII a. antroji pusė, kai Apšvietos
epochoje išaugo susidomėjimas gamtos mokslais. 1777 m. iš Prancūzijos
atvykęs J. Briotė pradėjo kurti Anatomijos muziejų. Patologijos muziejus
buvo šio muziejaus poskyris. Buvo sukaupta vertinga patologinės
anatomijos medžiaga. Bet, kaip ir dauguma Lietuvos meno ir mokslo
paminklų, taip ir ši, ne kartą buvo plėšta, naikinta, svetimųjų
išsidalinta9.
Šiuo metu trečiąjį šimtmetį skaičiuojantis Patologijos muziejus tarnauja
mokslo reikmėms, studentijai ir yra specifinė Lietuvos kultūros paveldo
dalis.
Anatomijos muziejus veikia VU MF
prie Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros. Įkurtas 1777
m. Jame buvo viena geriausiai tvarkomų kolekcijų (2769 eksponatai) to
meto Europoje. Katedroje sukaupta didžiausia Baltijos kraštuose
antropologinė kolekcija: apie 10 tūkstančių iškastinių kaukolių ir 1,5
tūkstančio ištisų skeletų. Seniausia kaukolė – Kirsnos žmogaus iš
mezolito laikotarpio (5-6 tūkst. pr. Kr.). Anatomijos muziejuje saugoma
40 sausų preparatų, pagamintų XVIII-XIX a. sandūroje, 301 šlapias
preparatas ir 200 muliažų, nuskaidrintų vaisiaus griaučių kolekcija,
embriogenezės rinkinys10.
Muziejus yra studentų mokymo bazė ir pritaikytas jų reikmėms.
Ekskursijos yra ribojamos.
Medicinos istorijos muziejus – VU
MF Visuomenės sveikatos instituto padalinys. 1781 m. Vilniaus
akademijoje buvo įkurta Colegium medicum, ir Lietuvoje pradėti vystyti
medicinos mokslai, kurie nuėjo ilgą ir įsimintiną kelią. Siekiant
kryptingai rinkti, kaupti ir sisteminti medicinos istoriją atspindinčią
medžiagą, visuomeniniais pagrindais 1989 m. buvo įkurtas Medicinos
istorijos muziejus-archyvas. Pirmasis vedėjas A.Andriušis, susirūpinęs
istoriniu medicinos paveldo likimu, 1997 m. išleido „Vilniaus medicinos
istorijos almanacho“ pirmąjį tomą, kuriame išsamiai aprašyta medicinos
mokslų raida VU11.
1998 m. muziejus tapo pavaldus Medicinos istorijos ir informacijos
centrui. Jo tikslai nepasikeitė, pradėta eksponuoti ir populiarinti
XVIII-XXI a. medicinos mokslo raidą atspindintys dokumentai, įdomūs ir
reti medicinos instrumentai, kitos relikvijos. Dabartinės muziejaus
vedėjos Silvijos Stakulienės pastangomis tęsiami jau pradėti darbai.
1999 m. muziejus įregistruotas Kultūros įstaigų registre kaip žinybinis.
Po 2002 m. reorganizacijos muziejus priklauso Visuomenės sveikatos
institutui. Muziejaus bibliotekoje saugoma per 3000 knygų. Viena
reikšmingiausių – prieš 300 m. išleista P.Verheyven medicinos knyga
„Corporis humani anatomia...“. Reikšminga ikonografinė medžiaga,
medicinos instrumentai, vaistų kolekcija, archyviniai dokumentai,
įvairios paskirties aparatūra. Muziejus atviras studentijai, lankomas
visuomenės, vyksta medicinos istorijos paskaitos.
Matematikos muziejus veikia prie
VU Matematikos ir informatikos fakulteto. Įkurtas 1983 m. doc. H.Jasiūno
iniciatyva. Jam talkino dėstytoja V.Verikaitė. Muziejaus rinkinį sudaro
medžiaga, susijusi su Lietuvos matematiniu švietimu ir Lietuvos
matematikų moksliniais darbais. Tai rankraščiai, knygos, fotografijos,
videokasetės, asmeniniai matematikų darbai. Kolekcijoje sukaupta per
1000 bylų, kuriose yra vertingos medžiagos iš matematikos istorijos.
Ekspozicijoje – žymiausių Lietuvos matematikų nuotraukos, matematikos
knygos, vadovėliai. Surengtos parodos „Pasaulio matematika ir Lietuva“,
„Prof. Zigmas Žemaitis“, „Prof. Petras Katilius“. Muziejus – Lietuvos
matematikos mokytojų ir jų auklėtinių savotiška Meka. Jis populiarus
tarp matematikos mokytojų tobulinimo kursų klausytojų, lankomas
studentų, fakulteto darbuotojų. Muziejus leidžia knygeles, lankstinukus,
skirtus matematikams bei jų veiklai nušviesti, remia Lietuvos mokyklų
matematikos kabinetus. Muziejaus planuose daug įdomių sumanymų, kurie
bus įdiegti virtualioje erdvėje.
Fizikos muziejus įkurtas 1997 m.
VU Fizikos fakulteto Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros ir
dekano doc. Dr. G.Dikčiaus iniciatyva. Iš XVIII amžiuje veikusio
muziejaus jis paveldėjo tik šlovę. Eksponatus rinkti reikėjo iš naujo.
Šiuo metu iš vertingiausių eksponatų, saugomų muziejuje, reikėtų
paminėti įvairius atomų ir molekulių spektrams tyrinėti skirtus
prietaisus: monochromatorius, spektrografus, mikroskopus. Yra prietaisų,
kuriuos moksliniam darbui naudojo žymūs Lietuvos fizikai – akademikai
P.Brazdžiūnas, H.Horodničius, H.Jonaitis ir kt. Muziejuje renkami ir
eksponuojami ne tik prietaisai, bet ir rašytiniai objektai – žymių
fizikų mokslinės publikacijos, vadovėliai, rankraščiai ir dokumentai.
Kaip rašo patys fizikai, „Fizikos muziejus – Fizikos fakulteto
kuruojamas padalinys, kurio tikslas – rinkti, saugoti ir sisteminti
medžiagą apie fizikos mokslo raidą VU ir Lietuvoje.12.
Muziejus atviras Fizikos fakulteto studentams, studijuojantiems fizikos
istoriją, bei plačiajai visuomenei.
Chemijos muziejus įkurtas 1979 m.
VU Chemijos fakultete doc. Z.Mačionio iniciatyva. Chemijos mokslas turi
gilias istorines tradicijas, kurios tęsiasi nuo XVIII a., kai senajame
universitete pradėta dėstyti chemija. Dabartinė muziejaus ekspozicija
supažindina su Lietuvos chemijos ir Vilniaus universiteto Chemijos
fakulteto mokslo istorijos raida. Parodoje – vadovėliai, disertacijų
autoreferatai, fotonuotraukos, aparatūra. Cheminių eksponatų pavyzdžiai
bei kita medžiaga išdėstyta teminiuose stenduose.
Išvados
Visi Vilniaus universitetui
priklausantys muziejai turi gilias, istorines tradicijas ir glaudžiai
susiję su mokslo procesų raida, atlieka švietėjiškas ir humanitarines
funkcijas. VU muziejai yra atviri, lankomi ne tik studentų, bet ir
aktyviosios moksleivijos dalies.
Pagrindinė problema, su kuria
susiduria universiteto muziejai – nepakankamas finansavimas. Trūksta
šiuolaikinės ekspozicinės įrangos, didesnių, erdvesnių patalpų bei
darbuotojų. Kaip pastebėjo vienas Fizikos muziejaus steigėjų profesorius
L.Kimtys, Amerikoje mokslo muziejai neatsilieka nuo mokslo ir technikos
pažangos. Lankytojai, plūstantys iš viso pasaulio, gali stebėti atomo
sandaros modelį, demonstruojamos lazerių galimybės, stulbina
astronominiai prietaisai...
Ateities vizijoje norisi ir
Vilniaus universiteto muziejus matyti modernius ir atitinkančius
sparčiai besivystančią bei kintančią mūsų mokslo raidą. Tam reikėtų
didelių finansinių išteklių, o jiems pritraukti – visų VU muziejuose
dirbančiųjų didelių pastangų, universiteto vadovybės ne tik moralinės,
bet ir finansinės paramos.
Galime pasidžiaugti, jog teigiamų
poslinkių pamažu atsiranda. Jau dabar Vilniaus universiteto centriniuose
rūmuose esanti Baltoji salė įgauna reprezentacinio muziejaus įvaizdį. VU
ateities planuose – Medicinos fakulteto naujieji pastatai Santariškėse,
kuriuose ir šio fakulteto muziejams numatytos erdvios ekspozicijų,
saugyklų, darbo ir mokymo vietų patalpos.
Belieka tikėtis, jog švenčiant
Vilniaus universiteto 425-ąsias metines, bus pastebėti visi universiteto
muziejai, išryškinta jų mokslinė ir edukacinė reikšmė, maksimalaus
panaudojimo galimybės.
Išnašos:
1 Vilniaus universiteto istorija
1579-1803.- Vilnius, 1976. – P. 43.
2 Vilniaus universiteto istorija
1579-1994. – Vilnius, 1994. – P. 5.
3 Keršytė N. Lietuvos muziejai iki
1940 metų. -Vilnius, 2003.- P.19.
4 Ten pat. – P. 47.
5 Ten pat. – P. 232.
6 Vilniaus universiteto
bibliotekos metraštis 2000. – Vilnius, 2001. – P. 57.
7 Ten pat. – P.55.
8 Geologija Vilniaus universitete.
– Vilnius, 2003. – P.149.
9 Ptašekas R., Žygas A., Andriušis
A. Vilniaus universiteto Patologijos muziejus. V., 2000. – P. 7.
10 Česnys G., Andriušis A.
Vilniaus anatomijai – 220. – Vilnius, 1995. – P. 10.
11 Vilniaus medicinos istorijos
almanachas. T. 1. – Vilnius, 1997. – P. 416.
12 Balevičius M. L., Kimtys L.
Palikimas // Mokslas ir gyvenimas. 1999. Nr. 9. – P. 46-47.
Museums of Vilnius
University: Past, Present and Future
Silvija STAKULIENĖ
Vilnius University, Director of
the Museum of Medicine History
There is historical development,
collections and the role in Lithuanian science and educational process
of the Vilnius University museums viewed in the article. Vilnius
University celebrates its 425 anniversary in year 2004. Nowadays, there
are eight museums at the University: Museum of Science, Memorial
Museum-Apartment of Adam Mickiewicz, Museum of Nature and Mineralogy,
Zoological Museum, Museum of Pathology, Museum of History of Medicine,
Museum of Mathematics, Museum of Physics, Museum of Chemistry. The first
two of the museums are within the structure of the Library of the
University; the rest of them – at the departments, chairs and the
divisions of University.
Contact: Silvija Stakulienė
Museum of Medicine History in
Vilnius University
21 K.M. Čiurlionio str., LT
-2009 Vilnius.
Tel.: (+370) 5 2398743. E-mail:
silvija.stakuliene@mf.vu.lt