Redakcijos skiltis
Dr. Nastazija KERŠYTĖ
Kultūros filosofijos ir meno
institutas, Vilniaus
universitetas
Mieli skaitytojai,
Pagrindinė žurnalo „Lietuvos
muziejai“ trečiojo numerio tema yra „Muziejai ir švietimas“.
Muziejų vaidmuo žmonių švietimui
yra ypatingai svarbus. Neformalus muziejinis švietimas yra muziejų
sociokultūrinės misijos pagrindinis tikslas. Jis padeda žmonėms suvokti
pasaulį, istoriją bei stiprina jų tarpusavio ryšius. Švietimui tarnauja
visa muziejų veiklos ir aplinkos specifika, o ypač muziejinių vertybių
selekcija. Neformalus muziejinis švietimas yra vertinamas kaip
edukacinių programų, projektų bei muziejinės pedagogikos būdų raiška.
Lietuvos kultūros politikos
nuostatose teigiama, kad būtina muziejus skatinti, jog jie įneštų savo
indėlį į švietimo procesą, ypač plėtodami savo sąveikas su mokymu bei
studijomis. Tačiau 2000 metais užsimezgęs Lietuvos Respublikos Švietimo
ir mokslo bei Kultūros ministerijų dialogas dėl muziejų lankymo
įtraukimo į ugdymo programas, nutrūko. Šiandien jis galėtų būti
atnaujinamas. 2003 metų birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo
priimtame Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme muziejai priskiriami prie
švietimo teikėjų, kurie vykdo neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą,
o „neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti
pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.
2002 metų Lietuvos muziejų veiklos
statistiniai duomenys byloja, jog muziejai stengiasi atlikti savo
švietėjišką misiją. Surengta 1370 parodų, 2377 renginiai, 6129
edukaciniai užsiėmimai. Muziejuose pabuvojo 2 390 350 lankytojų,
renginiuose dalyvavo 390 075, o edukacinius užsiėmimus lankė 132 162
žmonės. Vis daugiau mokyklų domisi muziejų parengtomis švietimo
programomis.
Žurnalo „Lietuvos muziejai“ šio
numerio leidėjai ir publikacijų autoriai gvildena svarbius muziejų ir
švietimo aspektus: mokymosi ir ugdymo muziejuose galimybės ir formos;
mokyklų ir universitetinių muziejų paskirtis ir reikšmė švietimo
procesui; tarpinstitucinių ir tarptautinių edukacinių projektų rengimo
galimybės ir svarba; edukacinių programų Lietuvoje ir kitose šalyse
patirties analizė ir sklaida; tolerancijos neįgaliesiems ir tautinėms
mažumoms ugdymas, pasitelkus neformalųjį muziejinį švietimą.
Viliamės, kad ateityje „Lietuvos
muziejų“ redakcija sulauks skaitytojų kritinių ir probleminių
publikacijų apie neformalųjį muziejinį švietimą ir jo galimybes.