<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3

 

Svetur

 

Malborkas (Marienburgas) – istorinė drama ir nūdienos žavesys

 

Jonas VITKŪNAS

Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas

 

Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariai Malborko pilyje (iš kairės septintas – Malborko pilies muziejininkas Marek Stakowski). J. Vitkūno nuotr.

Inscenizuotos viduramžių kovos. J. Vitkūno nuotr.

Malborko pilis. J. Vitkūno nuotr.

Lietuvių viduramžių amatų ir gamybos technologijų pristatymas. J. Vitkūno nuotr.

2003-iųjų vasarą, minint 593 Malborko apgulties metines, jau ketvirtą kartą vyko Malborko pilies apgulties inscenizacija. Renginį organizavo Malborko pilies direkcija ir draugija „Anno Domini 1410“. Į renginį atvyko per 50 tūkst. turistų iš Lenkijos bei užsienio šalių. Didelio lenkų visuomenės susidomėjimo susilaukė lietuvių eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ senovės amatų pristatymo programa.

 

Malborkas (Marienburgas), miestas Lenkijos šiaurėje, Elbliongo vaivadijoje, prie Nagato (Vyslos deltos šaka). Marienburgą 1274 metais įkūrė kryžiuočiai užkariautoje prūsų Pamedės žemėje.

Čia, XIII a. pab. – XIV a. statytoje vienoje didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Europos pilių, 1399-1457 m. buvo Kryžiuočių ordino didžiojo magistro būstinė. Marienburge – Kryžiuočių ordino sostinėje – buvo kuriami baltų ir slavų žemių užgrobimo planai, vykdoma ekspancija į Lietuvą. 1361 m. Marienburgo pilyje buvo kalinamas per žygį į Įsruties apylinkes į nelaisvę patekęs Lietuvos kunigaikštis Kęstutis. Iš čia išjojo kryžiuočių kariaunos pulkai į lemiamą mūšį Žalgirio lauke 1410 metų liepos 14-ąją. Mūšis, užtrukęs apie 10 valandų, baigėsi LDK ir Lenkijos kariuomenės pergale bei galutiniu Ordino kariuomenės sutriuškinimu. Mūšyje žuvo Ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas, beveik visi karo vadai, riteriai buvo nukauti arba paimti į nelaisvę. Pančiai ir grandinės, skirtos lietuviams ir lenkams surakinti, anot lenkų istoriko J. Dlugošo, buvo panaudoti jiems patiems, kaip karo belaisviams, surišti. Kryžiuočių pergalei švęsti skirtas vynas, sudaužius statines susiliejo su jų pačių bei žirgų krauju ir raudona srove tekėjo iki Tanenbergo pievų.

Deja, pergalės vaisiais nebuvo tinkamai pasinaudota. Anot J. Dlugošo, „lenkai labiau norėjo linksmintis ir džiaugtis malonumais, pasiimti daugiau laimikio ir prisigaudyti priešų, <...> niekas nebuvo įpratęs pergalės siekti iki galo“. Pakrikę ir išsigandę kryžiuočių kariaunos likučiai atsigavo ir rinkosi Marienburgo pilyje, o Šveco komtūras Henrikas fon Plauenas į Marienburgą sutraukė paskutinius kryžiuočių kariuomenės rezervus. Puikiai įtvirtinta, gausiai ginklu ir maisto atsargomis aprūpinta pilis pasirengė gintis. Vos už 80 km nuo Žalgirio mūšio lauko esančią Marienburgo pilį sąjungininkų (lenkų ir lietuvių) kariuomenė pasiekė tik po 10 dienų. Liepos 26-ąją įvyko pilies šturmas, tačiau pilis taip ir nebuvo paimta. Ordinas irgi jau nebeatsigavo ir niekada nebepasirodė atvirame kovos lauke.

Galingos pilies sienos taip ir neišgelbėjo ordino nuo galutinio žlugimo. 1457 metais pilis buvo išpirkta iš samdomos kryžiuočių kariuomenės ir atiteko Lenkijai. Iki pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1772 metais pilis buvo Lenkijos Karalystės administracijos bei karalių, vykstančių į Prūsiją, rezidencija. 1772 m. Malborkas atiteko Prūsijos Karalystei.

Po Antrojo pasaulinio karo pusiau sugriauta pilis vėl atiteko Lenkijai. Atlikti svarbiausi pilies, užimančios apie 20 ha teritoriją, atstatymo darbai. Dabar Malborkas yra svarbus Lenkijos ir pasaulio kultūros paveldo objektas, 1997 metais įtrauktas į UNESCO sąrašus. Kasmet Malborką aplanko apie 450 tūkst. lankytojų.

2003 m., minint 593-ąsias Malborko apgulties metines, jau ketvirtą kartą vyko Malborko pilies apgulties inscenizacija. Renginį organizavo Malborko pilies direkcija ir draugija „Anno Domini 1410“. Į renginį atvyko per 50 tūkst. turistų iš Lenkijos bei užsienio šalių.

 

Malborke vėl griaudėjo patrankos, žvangėjo kalavijai, o šalia triūsė lietuviai amatininkai

 

Ankstyvą liepos 19 d. rytą Malborkas pasitiko liepų žydėjimu ir paslaptinga ramybe. Tik įdienojus pilies prieigose pradėjo būriuotis riteriai, prasidėjo senovės amatų mugė ir šventės dalyvių eisena. 12-tą valandą priešpilio aikštėje įvyko 593-ųjų Malborko pilies apsiausties metinių minėjimas, riterių brolijų prisistatymas. Renginys tęsėsi dvi dienas. Vyko riterių turnyrai, dresiruotų sakalų programos ir senųjų amatų pristatymas. Šventės dalyviai galėjo išbandyti akies taiklumą šaudydami iš lanko, arbaleto arba skorpiono, pasiklausyti profesionalių kolektyvų arba tiesiog gatvės muzikantų muzikavimo.

Didelio lenkų visuomenės susidomėjimo susilaukė lietuvių eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ senovės amatų pristatymo programa. Klubiečiai, renginio organizatorių nuostabai, nepasitenkino vien vietomis amatininkų gaminių prekybai. Išardę dalį prekystalių, jie įrengė XV a. lietuvių amatininkų kiemą. Lankytojus žavėjo tai, kad jie matė ne tik senovinių gaminių rekonstrukcijas, bet ir pačią gamybą. Čia pat ant koja sukamo žiedžiamojo rato buvo žiedžiami puodai, archaiškais įrankiais skobiamas ir gręžiamas medis, gaminami beržo tošies ar liepos žievės gaminiai. Lankytojai galėjo pasimatuoti rankų darbo viduramžių drabužius arba įsigyti juvelyrinių dirbinių autentiškų kopijų. Netrūko smalsuolių ir pas viduramžių medikus, kurie atskleidė įvairių žolelių gydomąsias paslaptis, o eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ prezidentė archeologė Daiva Luchtanienė renginio lankytojus viliojo viduramžių virtuvės kvapais: ant žarijų molyje kepė žuvis, mėsa, moliniame puode kunkuliavo sriuba, o įvairių formų molio ir medžio indai buvo pridėti viduramžiais Lietuvoje vartotų maisto gaminių. Tad galima buvo ne tik sužinoti, bet ir paskanauti. Klubiečių programa buvo žiniasklaidos dėmesio centre. Lietuvių stovyklavietėje nuolat sukiojosi spaudos, radijo ir televizijos žurnalistai.

Renginio kulminacija – Malborko pilies apgulties inscenizacija. Liepos 19 dienos vakare, temstant, ant Malborko pilies kuorų sušvito fakelų ugnys, o gynybinės sienos prieigos paskendo gaisro ugnyje ir dūmuose. Po pirmųjų patrankos šūvių prasidėjo pilies šturmas. Jį inscenizuojančiame muzikos fone skambėjo kalavijai ir riterių šauksmai, kaskart pertraukiami ugnies salvių ir patrankų šūvių. Kaip ir istorinio šturmo metu, lietuviai ir lenkai nepaėmė pilies, tačiau paskutiniai šturmo akordai buvo palydėti daugiatūkstantinės minios plojimais – pergalę šventė istorinė atmintis.

Vidurnaktį virš šimtmečių kovas menančio Nagato sutvisko saliutų ir fejerverkų ugnys, šventė tęsėsi...

 

Malbork (Marienburgh) – Historical Drama and the Charm of Today

Jonas VITKŪNAS

State Kernave Cultural Reservation, Department for Public Relations and Attending to Visitors

The publication tells about the performance of the siege of Marienburgh, commemorating the 593 anniversary of the siege in July 19, 2003. The event was organized by the staff of Malbork castle and the club „Anno Domini 1410“. There were over 50 000 tourists coming to the event from Poland and foreign countries. The program of Lithuanian club of Experimental Archeology „Feeling“ of the representation of the ancient crafts was presented at the event. Visitors liked it, as they could observe the reconstructions of the ancient craftworks, but, also, the process of the craftsmen’s work.

 

Contact: Jonas Vitkūnas

State Kernave Cultural Reserve,

Department for Public Relations and Attending to Visitors

4a Kerniaus str., Kernave, LT-4115 Sirvintu region.

Tel.: (+370 382) 47385, Fax (+370) 382 47391.

E-mail: kernave.reklama@is.lt

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13