„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3
Svetur
Malborkas
(Marienburgas) – istorinė drama ir nūdienos žavesys
Jonas VITKŪNAS
Valstybinis Kernavės kultūrinis
rezervatas
|
Eksperimentinės archeologijos
klubo „Pajauta“ nariai Malborko pilyje (iš kairės septintas – Malborko
pilies muziejininkas Marek Stakowski). J. Vitkūno nuotr.
|
|
Inscenizuotos viduramžių kovos. J.
Vitkūno nuotr.
|
|
Malborko pilis. J. Vitkūno nuotr.
|
|
Lietuvių viduramžių amatų ir
gamybos technologijų pristatymas. J. Vitkūno nuotr. |
2003-iųjų vasarą, minint 593
Malborko apgulties metines, jau ketvirtą kartą vyko Malborko pilies
apgulties inscenizacija. Renginį organizavo Malborko pilies direkcija ir
draugija „Anno Domini 1410“. Į renginį atvyko per 50 tūkst. turistų iš
Lenkijos bei užsienio šalių. Didelio lenkų visuomenės susidomėjimo
susilaukė lietuvių eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ senovės
amatų pristatymo programa.
Malborkas (Marienburgas), miestas
Lenkijos šiaurėje, Elbliongo vaivadijoje, prie Nagato (Vyslos deltos
šaka). Marienburgą 1274 metais įkūrė kryžiuočiai užkariautoje prūsų
Pamedės žemėje.
Čia, XIII a. pab. – XIV a.
statytoje vienoje didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Europos pilių,
1399-1457 m. buvo Kryžiuočių ordino didžiojo magistro būstinė.
Marienburge – Kryžiuočių ordino sostinėje – buvo kuriami baltų ir slavų
žemių užgrobimo planai, vykdoma ekspancija į Lietuvą. 1361 m.
Marienburgo pilyje buvo kalinamas per žygį į Įsruties apylinkes į
nelaisvę patekęs Lietuvos kunigaikštis Kęstutis. Iš čia išjojo
kryžiuočių kariaunos pulkai į lemiamą mūšį Žalgirio lauke 1410 metų
liepos 14-ąją. Mūšis, užtrukęs apie 10 valandų, baigėsi LDK ir Lenkijos
kariuomenės pergale bei galutiniu Ordino kariuomenės sutriuškinimu.
Mūšyje žuvo Ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas, beveik visi karo
vadai, riteriai buvo nukauti arba paimti į nelaisvę. Pančiai ir
grandinės, skirtos lietuviams ir lenkams surakinti, anot lenkų istoriko
J. Dlugošo, buvo panaudoti jiems patiems, kaip karo belaisviams,
surišti. Kryžiuočių pergalei švęsti skirtas vynas, sudaužius statines
susiliejo su jų pačių bei žirgų krauju ir raudona srove tekėjo iki
Tanenbergo pievų.
Deja, pergalės vaisiais nebuvo
tinkamai pasinaudota. Anot J. Dlugošo, „lenkai labiau norėjo linksmintis
ir džiaugtis malonumais, pasiimti daugiau laimikio ir prisigaudyti
priešų, <...> niekas nebuvo įpratęs pergalės siekti iki galo“. Pakrikę
ir išsigandę kryžiuočių kariaunos likučiai atsigavo ir rinkosi
Marienburgo pilyje, o Šveco komtūras Henrikas fon Plauenas į Marienburgą
sutraukė paskutinius kryžiuočių kariuomenės rezervus. Puikiai
įtvirtinta, gausiai ginklu ir maisto atsargomis aprūpinta pilis
pasirengė gintis. Vos už 80 km nuo Žalgirio mūšio lauko esančią
Marienburgo pilį sąjungininkų (lenkų ir lietuvių) kariuomenė pasiekė tik
po 10 dienų. Liepos 26-ąją įvyko pilies šturmas, tačiau pilis taip ir
nebuvo paimta. Ordinas irgi jau nebeatsigavo ir niekada nebepasirodė
atvirame kovos lauke.
Galingos pilies sienos taip ir
neišgelbėjo ordino nuo galutinio žlugimo. 1457 metais pilis buvo
išpirkta iš samdomos kryžiuočių kariuomenės ir atiteko Lenkijai. Iki
pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1772 metais pilis buvo
Lenkijos Karalystės administracijos bei karalių, vykstančių į Prūsiją,
rezidencija. 1772 m. Malborkas atiteko Prūsijos Karalystei.
Po Antrojo pasaulinio karo pusiau
sugriauta pilis vėl atiteko Lenkijai. Atlikti svarbiausi pilies,
užimančios apie 20 ha teritoriją, atstatymo darbai. Dabar Malborkas yra
svarbus Lenkijos ir pasaulio kultūros paveldo objektas, 1997 metais
įtrauktas į UNESCO sąrašus. Kasmet Malborką aplanko apie 450 tūkst.
lankytojų.
2003 m., minint 593-ąsias Malborko
apgulties metines, jau ketvirtą kartą vyko Malborko pilies apgulties
inscenizacija. Renginį organizavo Malborko pilies direkcija ir draugija
„Anno Domini 1410“. Į renginį atvyko per 50 tūkst. turistų iš Lenkijos
bei užsienio šalių.
Malborke vėl griaudėjo
patrankos, žvangėjo kalavijai, o šalia triūsė lietuviai amatininkai
Ankstyvą liepos 19 d. rytą
Malborkas pasitiko liepų žydėjimu ir paslaptinga ramybe. Tik įdienojus
pilies prieigose pradėjo būriuotis riteriai, prasidėjo senovės amatų
mugė ir šventės dalyvių eisena. 12-tą valandą priešpilio aikštėje įvyko
593-ųjų Malborko pilies apsiausties metinių minėjimas, riterių brolijų
prisistatymas. Renginys tęsėsi dvi dienas. Vyko riterių turnyrai,
dresiruotų sakalų programos ir senųjų amatų pristatymas. Šventės
dalyviai galėjo išbandyti akies taiklumą šaudydami iš lanko, arbaleto
arba skorpiono, pasiklausyti profesionalių kolektyvų arba tiesiog gatvės
muzikantų muzikavimo.
Didelio lenkų visuomenės
susidomėjimo susilaukė lietuvių eksperimentinės archeologijos klubo
„Pajauta“ senovės amatų pristatymo programa. Klubiečiai, renginio
organizatorių nuostabai, nepasitenkino vien vietomis amatininkų gaminių
prekybai. Išardę dalį prekystalių, jie įrengė XV a. lietuvių amatininkų
kiemą. Lankytojus žavėjo tai, kad jie matė ne tik senovinių gaminių
rekonstrukcijas, bet ir pačią gamybą. Čia pat ant koja sukamo
žiedžiamojo rato buvo žiedžiami puodai, archaiškais įrankiais skobiamas
ir gręžiamas medis, gaminami beržo tošies ar liepos žievės gaminiai.
Lankytojai galėjo pasimatuoti rankų darbo viduramžių drabužius arba
įsigyti juvelyrinių dirbinių autentiškų kopijų. Netrūko smalsuolių ir
pas viduramžių medikus, kurie atskleidė įvairių žolelių gydomąsias
paslaptis, o eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ prezidentė
archeologė Daiva Luchtanienė renginio lankytojus viliojo viduramžių
virtuvės kvapais: ant žarijų molyje kepė žuvis, mėsa, moliniame puode
kunkuliavo sriuba, o įvairių formų molio ir medžio indai buvo pridėti
viduramžiais Lietuvoje vartotų maisto gaminių. Tad galima buvo ne tik
sužinoti, bet ir paskanauti. Klubiečių programa buvo žiniasklaidos
dėmesio centre. Lietuvių stovyklavietėje nuolat sukiojosi spaudos,
radijo ir televizijos žurnalistai.
Renginio kulminacija – Malborko
pilies apgulties inscenizacija. Liepos 19 dienos vakare, temstant, ant
Malborko pilies kuorų sušvito fakelų ugnys, o gynybinės sienos prieigos
paskendo gaisro ugnyje ir dūmuose. Po pirmųjų patrankos šūvių prasidėjo
pilies šturmas. Jį inscenizuojančiame muzikos fone skambėjo kalavijai ir
riterių šauksmai, kaskart pertraukiami ugnies salvių ir patrankų šūvių.
Kaip ir istorinio šturmo metu, lietuviai ir lenkai nepaėmė pilies,
tačiau paskutiniai šturmo akordai buvo palydėti daugiatūkstantinės
minios plojimais – pergalę šventė istorinė atmintis.
Vidurnaktį virš šimtmečių kovas
menančio Nagato sutvisko saliutų ir fejerverkų ugnys, šventė tęsėsi...
Malbork (Marienburgh)
– Historical Drama and the Charm of Today
Jonas VITKŪNAS
State Kernave Cultural
Reservation, Department for Public Relations and Attending to
Visitors
The publication tells about the
performance of the siege of Marienburgh, commemorating the 593
anniversary of the siege in July 19, 2003. The event was organized by
the staff of Malbork castle and the club „Anno Domini 1410“. There were
over 50 000 tourists coming to the event from Poland and foreign
countries. The program of Lithuanian club of Experimental Archeology
„Feeling“ of the representation of the ancient crafts was presented at
the event. Visitors liked it, as they could observe the reconstructions
of the ancient craftworks, but, also, the process of the craftsmen’s
work.
Contact: Jonas Vitkūnas
State Kernave Cultural Reserve,
Department for Public Relations
and Attending to Visitors
4a Kerniaus str., Kernave,
LT-4115 Sirvintu region.
Tel.: (+370 382) 47385, Fax
(+370) 382 47391.
E-mail: kernave.reklama@is.lt