„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3
Problemos, nuomonės
Meninis ir kultūrinis
ugdymas:
naujos tendencijos
Dr. Dalia ŠIAULYTIENĖ
Švietimo ir mokslo ministerija
Šiandien jau neabejojama, kad
meninio ugdymo efektyvinimas, kultūrinis ugdymas yra labai svarbūs viso
ugdymo pažangai. Pasaulyje
žinomi edukologai, teoretikai
pabrėžia meninio, kultūrinio ugdymo aktualumą šiuolaikinėje
informacinėje visuomenėje bei galimybes paveikti bendrojo lavinimo
mokymo kaitą, inspiruoti atsinaujinimą demokratiškumo, šiuolaikiškumo
dvasia.
Autoriai atskleidžia ir
sociokultūrinius meninio ugdymo aspektus, ir daromą įtaką terapiniams,
rekreaciniams, nusikalstamumo veiksniams. Meninis ugdymas padeda
formuotis atvirai visuomenei, skatina kultūrinį bendradarbiavimą, kuria
multikultūrines tradicijas. Tai pati geriausia nepageidautinos
moksleivių veiklos prevencija. Įvairūs socialiniai uždaviniai gali būti
sėkmingai sprendžiami įtraukiant vaikus į meninę kūrybą, pasiūlant jų
galimybes atitinkančią kūrybinę veiklą.
Meninio ir kultūrinio ugdymo
plėtotei ir kaitai didelį dėmesį skiria įvairių šalių ugdymo teoretikai,
organizatoriai, praktikai, politikai, menininkai, kultūros darbuotojai.
Vaikų ir jaunimo kultūros plėtra rūpinasi ir tarptautinės organizacijos.
Dėmesys meniniam, kultūriniam ugdymui rodo, kad suvokiama, jog permainos
švietime būtinos pirmiausia dėl informacinio amžiaus reikmių ir gali
būti sėkmingai vykdomos tik suteikus ugdymui naują asmens kūrybinių
galių plėtote paremtą ugdymo formą ir turinį. Graikijoje nuo 1994 m.
vykdomas meninis, kultūrinis Melina projektas (Melina Project), kuris
tarptautinei pedagogų bendruomenei buvo pristatytas Atėnuose vykusioje
pasaulinėje konferencijoje „Atverkime naują tūkstantmetį kultūrai ir
švietimui“. Vienas šio projekto tikslų – skatinti meno dalykų mokymą
kultūrinėje, gamtinėje aplinkoje – muziejuose, teatruose, prie
architektūros paminklų.
Kitas pavyzdys, tai projektas
„Mūza ar būtinybė. Menai ir kultūra mokykloje“, kurį 2000 m. inicijavo
Nyderlandų kultūros, švietimo ir mokslo ministerija, Roterdamo
universitetas ir kitos organizacijos. Vienas projekto tikslų – atlikti
tyrimus, sukaupti reikiamą medžiagą apie meninio ugdymo situaciją,
strategiją, politiką Europos valstybių bendrajame ugdyme. Projekto
pavadinimas skamba lyg klausimas, tačiau iš baigiamojoje konferencijoje
įvairioms valstybėms atstovaujančių ekspertų pristatytos medžiagos
galima teigti, kad nauji vėjai, permainos meniniame ugdyme pastebimos
įvairiose šalyse. Niekas nebeabejoja – dailė, kaip ir kiti meno dalykai,
labai įtakos ateities visuomenę.
Vokietijoje 2002 m. spalio mėn.
vykusioje konferencijoje „Kompetencijų vystymas kultūriniame ugdyme“
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (Organization for
Economic Co-operation and Development, OECD) ekspertai pristatė
kultūrinio ugdymo vertinimo metodiką, kultūrinių kompetencijų svarbos
tyrimus kiekvieno asmens profesinei karjerai ir asmeniniam gyvenimui.
Svarbiausios kompetencijos, kurios
būtinos sėkmingai profesinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui bei puikiam
visuomenės funkcionavimui įvardijamos šios:
-
Gebėjimas veikti savarankiškai
-
savo atsakomybės, interesų,
poreikių žinojimas
-
gebėjimas koordinuoti savo
gyvenimo planus ir asmeninius projektus
-
gebėjimas veikti platesniame
kontekste
-
Intelektinė, komunikacijos
priemonių sistema
-
gebėjimas suvokti simbolių
kalbą, tekstą
-
gebėjimas naudotis informacija
ir žiniomis
-
gebėjimas naudotis naujomis
technologijomis
-
Funkcionavimas socialinėje
plotmėje
-
gebėjimas bendrauti su kitais
-
gebėjimas bendradarbiauti
-
gebėjimas spręsti problemas ir
konfliktines situacijas
Visi norime, kad mūsų visuomenė
būtų neabejinga tiek savo, tiek kitų pasaulio šalių kultūroms. XXI
amžiuje plėtojantis kiekvieno asmens raiškos poreikiams, meninis,
kultūrinis ugdymas tampa vis svarbesnis. Įdomu tai, kad dailės
mokymasis populiarėja tarp vyresnio amžiaus žmonių. Dauguma japonų
laisvu nuo tiesioginių pareigų laiku, lanko dailės klubą, kur mokosi
lieti akvareles, tapyti, fotografuoti, filmuoti. Su vieno klubo darbų
paroda galėjome ir Vilniuje susipažinti 2003 m. kovo mėnesį Lietuvos
nacionaliniame muziejuje veikusioje parodoje. Dailė – viena
populiariausių mokymosi visą gyvenimą sričių.
Lietuvoje meninis, kultūrinis
ugdymas turi senas tradicijas, tačiau, atsižvelgiant į kitų šalių
patirtį būtina, meniniam ugdymui suteikti platesnius tikslus ir
uždavinius, formuoti meno kultūrai palankią visuomenės nuomonę. Šiandien
kiekviena mokykla turi galimybę savarankiškai formuoti mokymo procesą.
Mokyklos bendruomenė, įvertindama šiuolaikinės meno kultūros tradicijas,
ir suvokdama meninio ugdymo reikšmę kūrybingos asmenybės ugdymui, turėtų
konstruoti savitą kultūrinio, meninio ugdymo modelį mokykloje.
Kūrybinė ir meninė raiška turi
skleistis viso mokymo procese, tik tada bus sėkmingai plėtojama mokyklos
kaip kultūros židinio samprata. Bendrojo lavinimo mokykla nėra vien tik
mokymosi įstaiga, bet kartu ir sava kultūrinė aplinka. Ji padeda ugdyti
moksleivius, gerbiančius savo tautą ir kultūrą, taigi – vertus savo
tautos piliečius. Ji rengia juos tarptautiniam bendradarbiavimui.
Meniniame, kultūriniame ugdyme svarbią vietą užima muziejų lankymas,
šalies kultūros istorijos pažinimas. Norėtųsi, kad dauguma muziejų
plėtotų edukacines programas, o technikos, gamtos ir kiti muziejai
ekspozicijas parengtų kaip edukacines.
Mūsų mokyklose dėmesys kultūrai
buvo visada, tačiau dabar užmirštame tai įvardinti, apie tai kalbėti,
nes kartais atrodo, kad čia nėra nieko reikšminga. Taip pamažu mokyklos
kultūros samprata pas mus tarsi užsimiršo. Sovietmečiu vaikų ir jaunimo
kultūra buvo ideologizuota, tad lyg ir netyčia daug kur atsisakant
ideologijos, atsisakyta ir pačios vaikų kultūros. Švedai pateikia
apibrėžimą, kad vaikų ir jaunimo kultūra yra tai, ką sukuria suaugusieji
vaikams ir ką patys vaikai kuria. Vaikų ir jaunimo kultūrą turėtume
suvokti kaip dalį mūsų bendros kultūros. Vaikų ir jaunimo kultūra ypač
svarbi tampa dabar, kai matome, jog mūsų jaunimas siekia išvykti mokytis
ir dirbti į kitas šalis. Platesnis pasaulio pažinimas praturtina žmogų,
tačiau mūsų pedagogikai iškyla naujas svarbus uždavinys – ne tik
parengti gebančius prisitaikyti ir konkurencingai dirbti kitose šalyse
jaunuolius. Svarbu formuoti nuostatą, kad Lietuva – Tėvynė, savas
kraštas, į kurį būtina sugrįžti. Tokias nuostatas sėkmingai galima
ugdyti tik plačiai į mokymą įtraukiant meninį ir kultūrinį ugdymą.
Lietuvoje vis populiaresnis tampa
projektinis darbas kaip mokymo forma vietoj įprastos mokymo formos –
pamokos. Projektinis darbas vykdomas ne tik mokykloje, klasėje ar dailės
studijoje, bet ir kitoje aplinkoje. Projektiniame darbe moksleiviai
nepririšti nei prie darbo vietų, nei prie konkrečios užduoties. Jie
savarankiškai sprendžia išsikeltą meninę problemą, patys renkasi raiškos
priemones, būdus, o mokytojas yra tarsi vyresnysis kolega,
pagalbininkas, patarėjas. Tokie projektinio darbo užsiėmimai vyksta tol,
kol įvykdoma užsibrėžta užduotis. Kartais projektas yra ilgalaikis,
pavyzdžiui, globojamas architektūros ar gamtos paminklas, arba tęstinis
– turintis keletą etapų, vykdomų su pertraukomis. Projektinio darbo
įvairovė tikrai įspūdinga, čia atsiskleidžia mokytojų ir vaikų
kūrybingumas, išmonė, bendradarbiavimo galimybės.
Ne mažiau svarbu tai, kad
mokyklose pradėtas įgyvendinti savas meninio ugdymo modelis padėtų
spręsti aktualią šių dienų švietimo problemą – visuomenės ir mokyklos
bendradarbiavimą. Mokykla visuomenės dėmesio pirmiausia gali sulaukti
plėtodama vaikų ir jaunimo kultūrą. Šiuo metu galima stebėti, kaip kai
kuriose užsienio šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Danijoje,
Norvegijoje, Japonijoje ir kitur bendradarbiavimo procesas vyksta
priešinga kryptimi nei anksčiau, – ne mokykla tampa bendruomenės centru,
bet mokykloje puoselėjama kultūra skverbiasi į bendruomenės gyvenimą.
Moksleivių parodos rengiamos įvairiose visuomeninėse įstaigose, įvairūs
meniniai moksleivių projektai vykdomi miestuose, viešose erdvėse,
moksleivių šventės išjudina visuomenę. Taip sužadinamas dėmesys, o kartu
ir skatinama įvairi parama mokyklai.
Dabartinės meninio ir kultūrinio
ugdymo Lietuvoje tendencijos negali būti įvertintos ir plėtojamos
nepasiaiškinus mokymo Lietuvoje tradicijų, pedagoginių teorijų,
požiūrių, nepastebėjus pedagogų pastangų tais Lietuvos gyvenimo
periodais, kai visuomeninė situacija nebuvo palanki tautos, kultūros,
asmenybės plėtrai.
Todėl šia proga derėtų prisiminti
ir tai, kad Nepriklausomoje Lietuvoje, Kaune, dailininkai, kultūros
darbuotojai siekė plėtoti tokį meninį ugdymą, kuris atitiktų valstybės,
kaip lygiavertės Europos šalių bendrijos dalyvės siekius. Aktyviausieji
dailininkai – J.Vienožinskis, V.Bičiūnas ne tik telkė dailininkus,
steigė įvairias kūrybines dailininkų organizacijas, bet ir dėjo
pastangas įkurti dailės mokymo įstaigas. 1920 m. Kaune įsteigti Dailės
kursai, vėliau dailininkų atkaklių pastangų dėka įkurta Kauno meno
mokykla. Dėmesį vaikų kūrybai deklaravo žinomi Lietuvos dailininkai
M.K.Čiurlionis, P.Rimša, V.Kairiūkštis, M.Dobužinskis, V.Drėma,
S.Ušinskas ir kt.
Apibendrinant galima pasakyti, kad
pokyčiai yra teigiami ir ženklūs, tačiau, siekiant neatsilikti nuo
aplinkinių kraštų meninio ir kultūrinio ugdymo, reikia dar daug ką
tobulinti, meniniam ugdymui suteikti platesnius tikslus ir uždavinius,
formuoti meno kultūrai palankią visuomenės
nuomonę.
Education in Arts and
Culture: New Tendencies
Dr. Dalia ŠIAULYTIENĖ
Ministry of Education and
Science
Education in arts and culture has
old traditions in Lithuania, but, in the context of the experiences of
other countries, arts education is given more purposes and tasks, public
opinion about arts and culture becomes more positive. Today, every
school has an opportunity to form the training process; that’s, why, the
community of the school has to create the original model of education in
arts and culture for the school. Creative expression in the form of art
has to spread during the entire
training process, it has to be
helpful for education of children, who do respect their nation and
culture, and it should help to train children for international
cooperation. Visits to the museums and the cognition of the cultural
history of the country should take the significant place in the
education in arts and culture.
Contact: Dr. Dalia Šiaulytienė
Ministry of Education and
Science
2/7 A.Volano str., LT – 2691
Vilnius.
Tel.: ( + 370) 5 2743 173, Fax
( + 370) 5 2612 077.
E-mail:
dalia.siaulytiene@smm.lt