<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3

 

Svetur

 

M. K. Čiurlionis ir abstrakcijos pradžia

 

Vida MAŽRIMIENĖ

Menotyrininkė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

 

M. K. Čiurlionis. Sonata Nr. 5. Andante. 1908.

M. K. Čiurlionis. Sonata Nr. 5. Finale. 1908

M. K. Čiurlionio kūriniai vėl iškeliavo į Paryžių. Nuo 2003 m. lapkričio 5 d. dvylika šio autoriaus tapybos ir grafikos darbų eksponuoti Orsay muziejuje surengtoje pasaulinėje parodoje „Abstrakcijos pradžia (1800-1914)“.

Ekspozicijos atidaryme dalyvavo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O. Daugelis, kūrinius į Paryžių lydėjo skyriaus vedėja N. Adomavičienė. Parodai skirta Paryžiuje vykusi konferencija, išleistas 336 puslapių katalogas su S. Lemoine, P. Rousseau, E. Jollet, G. Roque, J. Ramos, J. Le Rider ir kitų straipsniais.

 

Mintis surengti tokią parodą Paryžiuje kilo neatsitiktinai. „XX a. pradžioje Paryžių aplanko beveik visi šio šimtmečio naujųjų stilių kūrėjai“, – teigia katalogo įžangoje S. Lemoine. Amžių sandūroje svarbus ir Miunchenas. Čia buvo parašyti svarbūs modernizmo teorijos veikalai: W. Woringerio „Abstrakcija ir įsijautimas“ („Abstraktion und Einfuhlung“),1908, ir V. Kandinskio „Apie dvasingumą mene“ („Uber das Geistige in der Kunst“), 1912.

Ekspozicija „Abstrakcijos pradžia (1800-1914)“ atspindi sinkretišką koncepcijos plėtrą. Eksponuojamuose 129 darbuose abstrakcionizmo ištakos plėtojamos avangardinių stilių kontekste, ieškant naujo požiūrio ir suvokimo taškų. XVIII-XX a. optinės fizikos, medicinos, radiotechnikos moksliniai tyrinėjimai rodo abstrakcionizmą vystantis kaip sintetinę visuomeninių, techninių ir meninių išraiškų visumą. J. Crary’o, Newtono, J.W. Goethe’ės, A.Schopenhauerio, V. Kandinskio teorijos įgalina nuklysti į pačias ankstyviausias abstrakcionizmo užuomazgas. Iki šiol vyravusios abstrakcionizmo kilmės sampratos implikuotos parodose: „Kubizmas ir abstraktusis menas“, Niujorkas(1936), „Towards a New Art“, Londonas(1980), „The spiritual in Art“, Los Angelese ir De Haye(1986), „Okultizmas ir avangardas“ Frankfurte prie Maino (1995) ir kt.

Remiantis naujos kartos meno istorikų tyrinėjimais, Orsay muziejuje galima pamatyti abstrakcijos raidą mokslo evoliucijos sintezėje. Teiginys, jog formų suvokimas plėtojasi šviesos ir tamsos kontrastų pavidalais, tampa parodos moto Psichologinis spalvos poveikis, spalvos, šviesos ir garso paralelės skatina dailininkus jaustis vibracijų pasaulyje. Parodos rengėjams įdomus ne tik galutinis abstrakcijos raiškos rezultatas, bet ir jos atsparos taškai, genezė. Tam tikslui atsigręžiama į romantizmą, simbolizmą, impresionizmą ir kitas meno sroves, šviesos komponavimo kaitoje ieškant abstrakcionizmo užuomazgų. Įdomu, jog C. D. Friedricho, C. Rottmano, P. O. Runge’ės, J. M. W. Turnerio figūrinės kompozicijos bei ritminiai, ornamentiniai pojūčiai gali pasitarnauti abstrakcionizmui. P. O. Runge Goethe’ės pavyzdžiu sukūrė savitą spalvų mokslą. Nuo 1817 m. pradėjusios šviesėti J.M.W. Turnerio paletės spalvos nebeimituoja medžiagiškumo, atsiskiria nuo objekto. Dailininkas taip pat studijavo Goethe’ės spalvų tyrinėjimus ir pats atliko optinius fizikinius eksperimentus.

Paroda Paryžiuje buvo skiriama į dvi dalis: „Saulės žvilgsnis“ (nuo J. M. W. Turnerio iki R. Delaunay), atskleidžiantis impresionistinės abstrakcijos genealogiją ir „Muzikinis žvilgsnis“ (nuo P. O. Runge’ės iki F. Picabia’os), plėtojantis muzikos ir tapybos, pereinančios į abstrakcijų virsmą, sintezės aspektus. Pastarojoje dalyje eksponuojami ir M. K. Čiurlionio darbai, išryškinamas muzikos poveikis abstrakcijos šaltiniams. Romantizmo, simbolizmo, futurizmo gelmėse ieškoma sąlyčio tarp naujų vizualinių išraiškų ir istorinės abstrakcionizmo dermės. R. Delaunay, V. Kandinskis, F. Kupka matomi tiek vienoje, tiek kitoje sekcijose. „Saulės žvilgsnyje“ nuolat pasikartojantis saulės motyvas perteikia spalvos ir šviesos virsmo archetipus. J. M. W. Turnerio, C. Monet, A. Deraino, Van Gogho, J.Whistlerio, O. Redono spalvų ir potėpių struktūra valdo sensorinius vaizdo aspektus. E. Muncho, F.Kupkos, P. Klee, R. Delaunay, S. M. Wrighto, italų futuristų, rusų lučistų darbai įgauna vis labiau abstrahuotus pavidalus. Parodos koncepcija skatina atidžiau pasižvalgyti po meno istoriją. Tokių paralelių esti ir A. Ivanovo kompozicijoje „Juozapo sapnas“, M. Vrubelio abstrahuotoje akvarelėje „Perlas“, teatro uždangos eskize „Naktis Italijoje“. Dinamiška B. Musatovo kompozicija „Prie tvenkinio“ galėtų būti eksponuojama dėl unikalių šviesos ir spalvos vibracijų.

Abstrakcionizmui ypač reikšmingos muzikinės, garsinės ritmikos sąsajos. „Analogija tarp vaizdo ir garso ateityje atves į muzikos ir dailės susijungimą“, – sakė P. O. Runge. Muzikinio įspūdžio gradacijos ženklino austrų tapytojo ir kompozitoriaus A. Schonbergo, A. Skriabino kūrybą, brolių Ginanni – Corradini kinematografijos darbus, susietus su „Muzica Chromatica“ tyrinėjimais. Muzikines struktūras tapybos ir grafikos kūriniuose savitai išplėtojo M. K. Čiurlionis, P. Signacas F. Kupka, V. Kandinskis, M. Matiušinas ir kt.

Lietuvių dailininko ryšys su modernizmu pastebėtas jau pomirtinėje dailininko parodoje. Abstrahuotų formų sąšaukas su modernizmu M. K. Čiurlionio kūryboje tyrinėjo A. Benua, A. Stravinskis, A. Ostroumova-Lebedeva, V. Kairiūkštis, A. Rannitas J. Umbrasas, R. Andriušytė-Žukienė ir kiti. Dailininko darbuose panaudotos sinestezinės išskaidytų vaizdų ir vizijų struktūros išsiskiria garsais sukeliamų adekvačių vaizdų pojūčiais. Lakoniški, išgryninti, vibruojantys „Fugos“. Iš diptiko „Preliudas. Fuga“ reginiai, dinamiškai integruojasi sodriuose, pulsuojančiuose „Sonatos Nr. 5“ („Jūros sonata“, Allegro) motyvuose, dvasinių transformacijų kupinoje „Sonatoje Nr. 5.“ („Jūros sonata“, Andante), persiformuodami į dinamiškas verbalines „Sonatos Nr.5“ („Jūros sonata,“ Finale) percepsijas. „Lietuviškų kapinių“ fono gilumas ir jausminis misticizmas kažkiek adekvatus eksponuojamiems K. D. Friedricho romantiniams nakties peizažams. M. K. Čiurlionio vinjetės lietuvių liaudies dainai „Sutems tamsi naktužėlė“ banguotų linijų žaismas ir santūrios ornamentikos pradai ženklina muzikinio ritmo paraleles. Dailininkas naudojasi ne paviršiniais, o vizualiniais, metaforiškai transformuojamais pavidalais, kurie vietomis įgauna abstrahuotus, erdvinius reginius. F. Kupkos, V. Kandinskio, M. Matiušino darbuose muzikinių motyvų temos rutuliojasi chromatine abstrakcionizmo linkme, spiraliniais, geometriniais veiksmais formuodami kulminacines nedaiktinių komponentų sąšaukas.

M. K. Čiurlionio kūryba vis labiau domina pasaulio meno tyrinėtojus. Laikantis ypatingų saugos reikalavimų, dailininko darbai pabuvojo prestižinėse tarptautinėse parodose Berlyne, Duisburge, Briuselyje, Bonoje, Tokijyje, Kelne, Barselonoje, Madride, Nante, Monrealyje, Varšuvoje ir kitur. M. K. Čiurlionio kūrybos integravimasis į pasaulinę dailę iškelia ir valstybės prestižą. Tai, beje, buvo aktualu ir istoriniame kultūros kontekste. Apie tai rašoma ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus leidinyje – dr. G. Jankevičiūtės studijoje „Dailė ir valstybė“.

 

M. K. Čiurlionis and the Beginning of the Abstract Art

 

Vida MAŽRIMIENĖ

Art researcher, National M. K. Čiurlionis Art Museum

 

12 paintings and works of graphic art by M. K. Čiurlionis from the collections of the National M. K. Čiurlionis Art Museum were presented at the exposition in Paris, Orsay Museum, at the World Exhibition „The Beginning of the Abstract Art (1800-1914)“ in November 5, 2003 – February 22, 2004. There were 129 works of art on display at the exposition to represent the beginnings of the abstractionism in the context of vanguard styles, looking for new points of view and understanding.  The exposition in Paris was divided into two parts: „The Glimpse of the Sun“ (from J.M.V.Turner to R.Delaunay), opening the genealogy of the impressionist abstraction, and „The Musical View“ (from P.O.Runge to F.Picabia), representing aspects of the synthesis of the music and painting, growing into the transformation of the abstracts. Works by M. K. Čiurlionis, exposed in the last part, show the effect of the music onto the sources of the abstract.

 

Contact: Vida Mažrimienė

National M. K. Čiurlionis Art Museum

55 V. Putvinskio str., LT-3000 Kaunas.

Tel.: (+370) 37 229475, Fax (+370) 37 222606.

E-mail: MKC@takas.lt

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13