„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3
Svetur
M. K. Čiurlionis ir
abstrakcijos pradžia
Vida MAŽRIMIENĖ
Menotyrininkė, Nacionalinis M.
K. Čiurlionio dailės muziejus
|
M. K. Čiurlionis. Sonata Nr. 5.
Andante. 1908.
|
|
M. K. Čiurlionis. Sonata Nr. 5.
Finale. 1908
|
M. K. Čiurlionio kūriniai vėl
iškeliavo į Paryžių. Nuo 2003 m. lapkričio 5 d. dvylika šio autoriaus
tapybos ir grafikos darbų eksponuoti Orsay muziejuje surengtoje
pasaulinėje parodoje „Abstrakcijos pradžia (1800-1914)“.
Ekspozicijos atidaryme dalyvavo
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O. Daugelis,
kūrinius į Paryžių lydėjo skyriaus vedėja N. Adomavičienė. Parodai
skirta Paryžiuje vykusi konferencija, išleistas 336 puslapių katalogas
su S. Lemoine, P. Rousseau, E. Jollet, G. Roque, J. Ramos, J. Le Rider
ir kitų straipsniais.
Mintis surengti tokią parodą
Paryžiuje kilo neatsitiktinai. „XX a. pradžioje Paryžių aplanko beveik
visi šio šimtmečio naujųjų stilių kūrėjai“, – teigia katalogo įžangoje
S. Lemoine. Amžių sandūroje svarbus ir Miunchenas. Čia buvo parašyti
svarbūs modernizmo teorijos veikalai: W. Woringerio „Abstrakcija ir
įsijautimas“ („Abstraktion und Einfuhlung“),1908, ir V. Kandinskio „Apie
dvasingumą mene“ („Uber das Geistige in der Kunst“), 1912.
Ekspozicija „Abstrakcijos pradžia
(1800-1914)“ atspindi sinkretišką koncepcijos plėtrą. Eksponuojamuose
129 darbuose abstrakcionizmo ištakos plėtojamos avangardinių stilių
kontekste, ieškant naujo požiūrio ir suvokimo taškų. XVIII-XX a. optinės
fizikos, medicinos, radiotechnikos moksliniai tyrinėjimai rodo
abstrakcionizmą vystantis kaip sintetinę visuomeninių, techninių ir
meninių išraiškų visumą. J. Crary’o, Newtono, J.W. Goethe’ės,
A.Schopenhauerio, V. Kandinskio teorijos įgalina nuklysti į pačias
ankstyviausias abstrakcionizmo užuomazgas. Iki šiol vyravusios
abstrakcionizmo kilmės sampratos implikuotos parodose: „Kubizmas ir
abstraktusis menas“, Niujorkas(1936), „Towards a New Art“,
Londonas(1980), „The spiritual in Art“, Los Angelese ir De Haye(1986),
„Okultizmas ir avangardas“ Frankfurte prie Maino (1995) ir kt.
Remiantis naujos kartos meno
istorikų tyrinėjimais, Orsay muziejuje galima pamatyti abstrakcijos
raidą mokslo evoliucijos sintezėje. Teiginys, jog formų suvokimas
plėtojasi šviesos ir tamsos kontrastų pavidalais, tampa parodos moto
Psichologinis spalvos poveikis, spalvos, šviesos ir garso paralelės
skatina dailininkus jaustis vibracijų pasaulyje. Parodos rengėjams
įdomus ne tik galutinis abstrakcijos raiškos rezultatas, bet ir jos
atsparos taškai, genezė. Tam tikslui atsigręžiama į romantizmą,
simbolizmą, impresionizmą ir kitas meno sroves, šviesos komponavimo
kaitoje ieškant abstrakcionizmo užuomazgų. Įdomu, jog C. D. Friedricho,
C. Rottmano, P. O. Runge’ės, J. M. W. Turnerio figūrinės kompozicijos
bei ritminiai, ornamentiniai pojūčiai gali pasitarnauti
abstrakcionizmui. P. O. Runge Goethe’ės pavyzdžiu sukūrė savitą spalvų
mokslą. Nuo 1817 m. pradėjusios šviesėti J.M.W. Turnerio paletės spalvos
nebeimituoja medžiagiškumo, atsiskiria nuo objekto. Dailininkas taip pat
studijavo Goethe’ės spalvų tyrinėjimus ir pats atliko optinius
fizikinius eksperimentus.
Paroda Paryžiuje buvo skiriama į
dvi dalis: „Saulės žvilgsnis“ (nuo J. M. W. Turnerio iki R. Delaunay),
atskleidžiantis impresionistinės abstrakcijos genealogiją ir „Muzikinis
žvilgsnis“ (nuo P. O. Runge’ės iki F. Picabia’os), plėtojantis muzikos
ir tapybos, pereinančios į abstrakcijų virsmą, sintezės aspektus.
Pastarojoje dalyje eksponuojami ir M. K. Čiurlionio darbai, išryškinamas
muzikos poveikis abstrakcijos šaltiniams. Romantizmo, simbolizmo,
futurizmo gelmėse ieškoma sąlyčio tarp naujų vizualinių išraiškų ir
istorinės abstrakcionizmo dermės. R. Delaunay, V. Kandinskis, F. Kupka
matomi tiek vienoje, tiek kitoje sekcijose. „Saulės žvilgsnyje“ nuolat
pasikartojantis saulės motyvas perteikia spalvos ir šviesos virsmo
archetipus. J. M. W. Turnerio, C. Monet, A. Deraino, Van Gogho,
J.Whistlerio, O. Redono spalvų ir potėpių struktūra valdo sensorinius
vaizdo aspektus. E. Muncho, F.Kupkos, P. Klee, R. Delaunay, S. M.
Wrighto, italų futuristų, rusų lučistų darbai įgauna vis labiau
abstrahuotus pavidalus. Parodos koncepcija skatina atidžiau pasižvalgyti
po meno istoriją. Tokių paralelių esti ir A. Ivanovo kompozicijoje
„Juozapo sapnas“, M. Vrubelio abstrahuotoje akvarelėje „Perlas“, teatro
uždangos eskize „Naktis Italijoje“. Dinamiška B. Musatovo kompozicija
„Prie tvenkinio“ galėtų būti eksponuojama dėl unikalių šviesos ir
spalvos vibracijų.
Abstrakcionizmui ypač reikšmingos
muzikinės, garsinės ritmikos sąsajos. „Analogija tarp vaizdo ir garso
ateityje atves į muzikos ir dailės susijungimą“, – sakė P. O. Runge.
Muzikinio įspūdžio gradacijos ženklino austrų tapytojo ir kompozitoriaus
A. Schonbergo, A. Skriabino kūrybą, brolių Ginanni – Corradini
kinematografijos darbus, susietus su „Muzica Chromatica“ tyrinėjimais.
Muzikines struktūras tapybos ir grafikos kūriniuose savitai išplėtojo M.
K. Čiurlionis, P. Signacas F. Kupka, V. Kandinskis, M. Matiušinas ir kt.
Lietuvių dailininko ryšys su
modernizmu pastebėtas jau pomirtinėje dailininko parodoje. Abstrahuotų
formų sąšaukas su modernizmu M. K. Čiurlionio kūryboje tyrinėjo A.
Benua, A. Stravinskis, A. Ostroumova-Lebedeva, V. Kairiūkštis, A.
Rannitas J. Umbrasas, R. Andriušytė-Žukienė ir kiti. Dailininko darbuose
panaudotos sinestezinės išskaidytų vaizdų ir vizijų struktūros
išsiskiria garsais sukeliamų adekvačių vaizdų pojūčiais. Lakoniški,
išgryninti, vibruojantys „Fugos“. Iš diptiko „Preliudas. Fuga“ reginiai,
dinamiškai integruojasi sodriuose, pulsuojančiuose „Sonatos Nr. 5“
(„Jūros sonata“, Allegro) motyvuose, dvasinių transformacijų kupinoje
„Sonatoje Nr. 5.“ („Jūros sonata“, Andante), persiformuodami į
dinamiškas verbalines „Sonatos Nr.5“ („Jūros sonata,“ Finale)
percepsijas. „Lietuviškų kapinių“ fono gilumas ir jausminis misticizmas
kažkiek adekvatus eksponuojamiems K. D. Friedricho romantiniams nakties
peizažams. M. K. Čiurlionio vinjetės lietuvių liaudies dainai „Sutems
tamsi naktužėlė“ banguotų linijų žaismas ir santūrios ornamentikos
pradai ženklina muzikinio ritmo paraleles. Dailininkas naudojasi ne
paviršiniais, o vizualiniais, metaforiškai transformuojamais pavidalais,
kurie vietomis įgauna abstrahuotus, erdvinius reginius. F. Kupkos, V.
Kandinskio, M. Matiušino darbuose muzikinių motyvų temos rutuliojasi
chromatine abstrakcionizmo linkme, spiraliniais, geometriniais veiksmais
formuodami kulminacines nedaiktinių komponentų sąšaukas.
M. K. Čiurlionio kūryba vis labiau
domina pasaulio meno tyrinėtojus. Laikantis ypatingų saugos reikalavimų,
dailininko darbai pabuvojo prestižinėse tarptautinėse parodose Berlyne,
Duisburge, Briuselyje, Bonoje, Tokijyje, Kelne, Barselonoje, Madride,
Nante, Monrealyje, Varšuvoje ir kitur. M. K. Čiurlionio kūrybos
integravimasis į pasaulinę dailę iškelia ir valstybės prestižą. Tai,
beje, buvo aktualu ir istoriniame kultūros kontekste. Apie tai rašoma ir
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus leidinyje – dr. G.
Jankevičiūtės studijoje „Dailė ir valstybė“.
M. K. Čiurlionis and
the Beginning of the Abstract Art
Vida MAŽRIMIENĖ
Art researcher, National M. K.
Čiurlionis Art Museum
12 paintings and works of graphic
art by M. K. Čiurlionis from the collections of the National M. K.
Čiurlionis Art Museum were presented at the exposition in Paris, Orsay
Museum, at the World Exhibition „The Beginning of the Abstract Art
(1800-1914)“ in November 5, 2003 – February 22, 2004. There were 129
works of art on display at the exposition to represent the beginnings of
the abstractionism in the context of vanguard styles, looking for new
points of view and understanding. The exposition in Paris was divided
into two parts: „The Glimpse of the Sun“ (from J.M.V.Turner to
R.Delaunay), opening the genealogy of the impressionist abstraction, and
„The Musical View“ (from P.O.Runge to F.Picabia), representing aspects
of the synthesis of the music and painting, growing into the
transformation of the abstracts. Works by M. K. Čiurlionis, exposed in
the last part, show the effect of the music onto the sources of the
abstract.
Contact: Vida Mažrimienė
National M. K. Čiurlionis Art
Museum
55 V. Putvinskio str., LT-3000
Kaunas.
Tel.: (+370) 37 229475, Fax
(+370) 37 222606.
E-mail: MKC@takas.lt