„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3
Parodų salėse
Menas + Menas
bendrauti
Violeta JASEVIČIŪTĖ
Nacionalinio M. K. Čiurlionio
dailės muziejaus Švietimo skyrius
 |
|
Parodoje „Menas+Menas bendrauti“
įgyvendinamas E. Markūno sumanymas – taškyti abstrakčią kompoziciją
Jacksono Pollock’o maniera. V. Kašinsko nuotr.
|
 |
|
Parodoje „Menas+Menas bendrauti“ –
V. Juodzevičienės ir E. Balsiukaitės ištapyti drabužiai. V. Kašinsko
nuotr.
|
 |
|
Parodoje „Menas+Menas bendrauti“.
V. Kašinsko nuotr.
|
Nacionalinis M. K. Čiurlionio
dailės muziejus pradėjo ciklą originalių edukacinių parodų, kurių
tikslas – pakeisti pasyvų menininko ir žiūrovo santykį. Šiose parodose
lankytojai skatinami ne tik suvokti meno kūrinius, bet tampa ir
bendraautoriais, dalyvauja kūrybos procese. Rugsėjo 3-28 dienomis Kauno
paveikslų galerijoje veikė šiuolaikinei tapybai skirta paroda „Menas +
Menas bendrauti“, kurioje visą mėnesį lankytojai, padedami
menotyrininkų, dailininkų, patys ne tik dalyvavo teorinėse
specializuotose ekskursijose, bet ir bendravo su parodos autoriais,
patys išbandė įvairias tapybos technikas ir šiuolaikinės tapybos
galimybes.
Meno kūrinys egzistuoja savyje
kaip realybė, nepriklausanti nei nuo kūrėjo, nei nuo vartotojo. Jis
tarsi daiktas, įkūnijantis įvairias prasmes, kurios jungia meno kūrinį
su pasauliu. Įprastas kūrinio vartojimo būdas yra paremtas žiūros
metodu, t. y. meno objekto akivaizdoje patiriamais išgyvenimais:
susižavėjimu, liūdesiu, kontempliacija ir t. t. Subjektyvų santykį su
meno kūriniu Aristotelis vadino katarsiu, o E. Kantas – malonumu be
utilitaraus suinteresuotumo.
Šiuolaikinis menas suponuoja
galimybę neapsiriboti vien žiūros teikiamo kūrinio suvokimu, kuris
netenkina išaugusios jaunosios kartos poreikių. Graikų filosofai
kiekvieno žinojimo pradžia laikė nuostabą. Projekte „Menas + Menas
bendrauti. Tapyba“ ir buvo siekiama nustebinti žiūrovą, suteikti jam kuo
daugiau meninės informacijos, paverčiant pasyvų stebėtoją suinteresuotu
aktyviu kūrybinio proceso dalyviu. Kadangi pažinimas yra begalinio
transcendavimo vyksmas, laužantis elementarumo barjerus, projekto
organizatoriams buvo svarbu individualizuoti žiūrovo sąlytį su kūriniu,
orientuojant procesą į naujų santykių atsiradimą tarp kūrėjo, kūrinio ir
vartotojo, į kitos kokybės bendravimo formą, paremtą visapusišku
pasitikėjimu ir pažinimo džiaugsmu. Vienuolika parodos dalyvių menininkų
individualiai suvokė projekto tikslus ir pasiūlė lankytojams skirtingas
kūrybines idėjas bei užduotis, kurios vienaip ar kitaip kvietė žiūrovą
įsitraukti į kūrybinį procesą, įsisavinti kūrinyje užkoduotas mintis ir
jausmus, tapti bendraautoriais.
Eglė Velaniškytė pakvietė žiūrovus
į „mini dirbtuvę“, tapusią psichoterapijos kabinetu, kuriame piešinių,
laiškų, užrašų forma buvo galima išsakyti savo slapčiausias mintis apie
šeimą.
Virginijus Kašinskas pasiūlė retą
ir gal vienintelę gyvenime galimybę nutapyti ant molberto paveikslą ir
jį įrėminti ant sienos šalia jo kūrinių.
Violeta Juodzevičienė ir Elena
Balsiukaitė demonstravo postmodernistinę kūrinio atlikimo sampratą,
eksponuodamos ištapytus drabužius ir pagalves (šį sumanymą
entuziastingai eksploatavo parodos lankytojai), o Rolandas Karalius visą
dėmesį sutelkė į muzikinį savo kūrinio aspektą (ant kūrinio buvo galima
groti teptukais – vienintelė užuomina apie tapybą). Kiti autoriai taip
pat siūlė įvairių žaidimų, dėlionių, grafitti raiškos ir pan. Ypač daug
laisvės vaikams teikė Eimučio Markūno sumanymas – visos salės grindys
buvo išklotos didžiuliu popieriaus lakštu, ant kurio buvo galima
Jacksono Pollock’o maniera taškyti abstrakčią kompoziciją. Ji kasdien
kito, buvo „auginama“, tapo visos parodos simboliu.
Rugsėjo 3-28 dienomis Paveikslų
galerijoje Kaune vykusią parodą aplankė 1600 žmonių. Kasdien su jais
dirbo muziejaus edukatoriai. Poilsio dienomis buvo rengiami meno
piknikai šeimoms. Žiūrovai turėjo galimybę ne tik piešti, tapyti, įgyti
teorinių žinių apie modernaus bei postmodernaus meno istoriją,
susipažinti su parodos autoriais, bet ir bendrauti tarpusavyje.
Parodą ir visą mėnesį joje vykusį
procesą vainikavo akcija „Gyvoji tapyba“. Jos metu vaikai surengė
spektaklį – savo pačių ištapytų drabužių, daiktų demonstravimą,
susiliejusį į spalvingą šiuolaikišką meninį vyksmą, kurio svarbiausias
akcentas buvo visus vienijantis kūrybinis džiaugsmas.
Art + Art to
Communicate
Violeta JASEVIČIŪTĖ
National M. K. Čiurlionis
Museum, Division of Education
National M. K. Čiurlionis Museum
has started the cycle of original educational exhibitions that has a
purpose to transform passive relation of the artist and the onlooker. In
these exhibitions, visitors will learn not only to understand the works
of art but, also, will become co-authors, will participate in the
creative process. The exhibition of modern painting „Art + Art to
Communicate“ was held in Kaunas Art Gallery in September 3-28, where,
during the one month visitors, with the help of art researchers and
artists, participated in theoretical specialized excursions and
communicated with the authors of the exhibition, tried themselves
various techniques of painting and possibilities of modern painting.
Contact: Violeta Jasevičiūtė
National M. K. Čiurlionis Art
Museum
55 V. Putvinskio str., LT-3000
Kaunas.
Tel.: (+370) 37 229475, Fax
(+370) 37 222606.
E-mail: MKC@takas.lt
;)
;)
;)