<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3

 

Parodų salėse

 

Menas + Menas bendrauti

 

Violeta JASEVIČIŪTĖ

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Švietimo skyrius

 

Parodoje „Menas+Menas bendrauti“ įgyvendinamas E. Markūno sumanymas – taškyti abstrakčią kompoziciją Jacksono Pollock’o maniera. V. Kašinsko nuotr. 

Parodoje „Menas+Menas bendrauti“ – V. Juodzevičienės ir E. Balsiukaitės ištapyti drabužiai. V. Kašinsko nuotr.

Parodoje „Menas+Menas bendrauti“. V. Kašinsko nuotr.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradėjo ciklą originalių edukacinių parodų, kurių tikslas – pakeisti pasyvų menininko ir žiūrovo santykį. Šiose parodose lankytojai skatinami ne tik suvokti meno kūrinius, bet tampa ir bendraautoriais, dalyvauja kūrybos procese. Rugsėjo 3-28 dienomis Kauno paveikslų galerijoje veikė šiuolaikinei tapybai skirta paroda „Menas + Menas bendrauti“, kurioje visą mėnesį lankytojai, padedami menotyrininkų, dailininkų, patys ne tik dalyvavo teorinėse specializuotose ekskursijose, bet ir bendravo su parodos autoriais, patys išbandė įvairias tapybos technikas ir šiuolaikinės tapybos galimybes.

Meno kūrinys egzistuoja savyje kaip realybė, nepriklausanti nei nuo kūrėjo, nei nuo vartotojo. Jis tarsi daiktas, įkūnijantis įvairias prasmes, kurios jungia meno kūrinį su pasauliu. Įprastas kūrinio vartojimo būdas yra paremtas žiūros metodu, t. y. meno objekto akivaizdoje patiriamais išgyvenimais: susižavėjimu, liūdesiu, kontempliacija ir t. t. Subjektyvų santykį su meno kūriniu Aristotelis vadino katarsiu, o E. Kantas – malonumu be utilitaraus suinteresuotumo.

Šiuolaikinis menas suponuoja galimybę neapsiriboti vien žiūros teikiamo kūrinio suvokimu, kuris netenkina išaugusios jaunosios kartos poreikių. Graikų filosofai kiekvieno žinojimo pradžia laikė nuostabą. Projekte „Menas + Menas bendrauti. Tapyba“ ir buvo siekiama nustebinti žiūrovą, suteikti jam kuo daugiau meninės informacijos, paverčiant pasyvų stebėtoją suinteresuotu aktyviu kūrybinio proceso dalyviu. Kadangi pažinimas yra begalinio transcendavimo vyksmas, laužantis elementarumo barjerus, projekto organizatoriams buvo svarbu individualizuoti žiūrovo sąlytį su kūriniu, orientuojant procesą į naujų santykių atsiradimą tarp kūrėjo, kūrinio ir vartotojo, į kitos kokybės bendravimo formą, paremtą visapusišku pasitikėjimu ir pažinimo džiaugsmu. Vienuolika parodos dalyvių menininkų individualiai suvokė projekto tikslus ir pasiūlė lankytojams skirtingas kūrybines idėjas bei užduotis, kurios vienaip ar kitaip kvietė žiūrovą įsitraukti į kūrybinį procesą, įsisavinti kūrinyje užkoduotas mintis ir jausmus, tapti bendraautoriais.

Eglė Velaniškytė pakvietė žiūrovus į „mini dirbtuvę“, tapusią psichoterapijos kabinetu, kuriame piešinių, laiškų, užrašų forma buvo galima išsakyti savo slapčiausias mintis apie šeimą.

Virginijus Kašinskas pasiūlė retą ir gal vienintelę gyvenime galimybę nutapyti ant molberto paveikslą ir jį įrėminti ant sienos šalia jo kūrinių.

Violeta Juodzevičienė ir Elena Balsiukaitė demonstravo postmodernistinę kūrinio atlikimo sampratą, eksponuodamos ištapytus drabužius ir pagalves (šį sumanymą entuziastingai eksploatavo parodos lankytojai), o Rolandas Karalius visą dėmesį sutelkė į muzikinį savo kūrinio aspektą (ant kūrinio buvo galima groti teptukais – vienintelė užuomina apie tapybą). Kiti autoriai taip pat siūlė įvairių žaidimų, dėlionių, grafitti raiškos ir pan. Ypač daug laisvės vaikams teikė Eimučio Markūno sumanymas – visos salės grindys buvo išklotos didžiuliu popieriaus lakštu, ant kurio buvo galima Jacksono Pollock’o maniera taškyti abstrakčią kompoziciją. Ji kasdien kito, buvo „auginama“, tapo visos parodos simboliu.

Rugsėjo 3-28 dienomis Paveikslų galerijoje Kaune vykusią parodą aplankė 1600 žmonių. Kasdien su jais dirbo muziejaus edukatoriai. Poilsio dienomis buvo rengiami meno piknikai šeimoms. Žiūrovai turėjo galimybę ne tik piešti, tapyti, įgyti teorinių žinių apie modernaus bei postmodernaus meno istoriją, susipažinti su parodos autoriais, bet ir bendrauti tarpusavyje.

Parodą ir visą mėnesį joje vykusį procesą vainikavo akcija „Gyvoji tapyba“. Jos metu vaikai surengė spektaklį – savo pačių ištapytų drabužių, daiktų demonstravimą, susiliejusį į spalvingą šiuolaikišką meninį vyksmą, kurio svarbiausias akcentas buvo visus vienijantis kūrybinis džiaugsmas.

 

Art + Art to Communicate

 

Violeta JASEVIČIŪTĖ

National M. K. Čiurlionis Museum, Division of Education

 

National M. K. Čiurlionis Museum has started the cycle of original educational exhibitions that has a purpose to transform passive relation of the artist and the onlooker. In these exhibitions, visitors will learn not only to understand the works of art but, also, will become co-authors, will participate in the creative process. The exhibition of modern painting „Art + Art to Communicate“ was held in Kaunas Art Gallery in September 3-28, where, during the one month visitors, with the help of art researchers and artists, participated in theoretical specialized excursions and communicated with the authors of the exhibition, tried themselves various techniques of painting and possibilities of modern painting.

 

Contact: Violeta Jasevičiūtė

National M. K. Čiurlionis Art Museum

55 V. Putvinskio str., LT-3000 Kaunas.

Tel.: (+370) 37 229475, Fax (+370) 37 222606.

E-mail: MKC@takas.lt

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13