„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3
Restauratorių dirbtuvėse
Konservavimo ir
restauravimo chemijos studijos: problemos ir galimybės
Dr. Laimutė
SALICKAITĖ-BUNIKIENĖ
Vilniaus universiteto Chemijos
fakulteto prodekanė,
Janina LUKŠĖNIENĖ, Jūratė
SENVAITIENĖ
Lietuvos dailės muziejaus P.
Gudyno restauravimo centro
aukščiausios kvalifikacijos
restauravimo technologės
Visose Europos Sąjungos šalyse jau
seniai egzistuoja išskirtinis požiūris į nacionalinių ir pasaulinių
kultūros vertybių išsaugojimą. Puikiai veikia gerai aprūpinta kilnojamų
(ir nekilnojamų) kultūros vertybių valdymo ir priežiūros sistema. Daug
nuveikta šioje srityje ir Lietuvoje, tačiau dar yra gausu problemų,
susijusių su kultūros vertybių technologiniais tyrimais, jų suirimo
laipsnio ir priežasčių nustatymu bei restauravimo medžiagų tyrimais. Tai
susiję su nepakankamu tyrimo darbų finansavimu. Tačiau svarbiausia
problema yra žmogiškieji ištekliai, kurie reikalingi esamoms ir naujai
iškylančioms problemoms spręsti.
Lietuvos nacionalinio kultūros
paveldo išsaugojimo darbui reikalingų specialistų poreikis yra ir turi
tendenciją augti ateityje, vis didesnį dėmesį skiriant apskričių ir
rajonų muziejų rinkinių apsaugai. Skaitytojams gal bus įdomu žinoti, kad
Lietuvos muziejuose yra saugoma keletas milijonų eksponatų, o bibliotekų
ir archyvų lentynose guli daug vertingų istorijos, raštijos paminklų,
įvairių dokumentų. Daugelį jų jau yra lietę restauratorių rankos, dar
daugiau būtina konservuoti ir restauruoti, kai kuriuos – jau dabar ir
artimiausioje ateityje. Be abejo, visoms kultūros vertybėms –
restauruotoms ir nerestauruotoms – būtina nuolatinė prevencinė
konservatoriaus priežiūra. Tačiau šiuo metu Lietuvoje dirba tik apie 170
konservavimo specialistų, dažniausiai baigusių meno ar istorijos
mokslus, kiti turintys biologo, fiziko, chemiko bazinį išsilavinimą ir
kultūros vertybių konservavimo ar restauravimo kvalifikacijas yra
pasiekę daugiamečio darbo patirtimi. Reikia pastebėti, kad Lietuvoje
rengiami siauro profilio tapybos ir skulptūros restauravimo specialistai
Vilniaus dailės akademijoje ir Kauno kolegijoje, keletą absolventų laidų
yra parengęs Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas – archeologijos
specialistus su archeologinių radinių restauravimo specializacija, o
Vilniaus kolegija parengė tris dokumentų restauratorių grupes. Nuo 2000
m. Vilniaus universiteto Chemijos fakultete pagal specialiųjų profesinių
studijų programą pradėti rengti plataus profilio kultūros vertybių
konservavimo ir restauravimo specialistai, gebantys dirbti muziejų,
bibliotekų, archyvų bei privačių ir visuomeninių kolekcijų
konservatoriais, restauravimo technologais. Ši specialiųjų profesinių
studijų programa „Kultūros vertybių konservavimas“ buvo sukurta
Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto ir Lietuvos dailės muziejaus P.
Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro aukščiausios
kvalifikacijos specialistų, remiantis sukauptais duomenimis apie
Lietuvoje saugomas kultūros vertybes, jų būklę, dirbančiųjų specialistų
skaičių, jų rengimą, analizuojant karjeros galimybes ir realų šių
studijų absolventų poreikį muziejams, bibliotekoms, restauravimo
centrams.
Šių studijų dalyviai buvo ne tik
chemijos, fizikos, biologijos bakalauro studijas baigę absolventai, bet
ir muziejų rinkinių, bibliotekų, archyvinių dokumentų konservatoriai,
restauratoriai, saugotojai, paminklosaugininkai, turintys profesinio
darbo patirtį, bet trokštantys naujų sisteminių žinių. Sutelkus
pagrindinį dėmesį į specialybės dalykų studijas, klausytojai sugebėdavo
įsigilinti į šiuolaikinius kultūros paveldo apsaugos teorinius principus
ir nuostatas, meno istorijos ir muziejininkystės pagrindus, į kultūros
vertybių restauravimo principus, įsisavinti fizikinius, cheminius, meno
istorijos tyrimo metodus, perprasti jų taikymo specifiką tiriant
kilnojamųjų kultūros vertybių technikas ir technologijas. Šiose
studijose daug dėmesio buvo ir yra skiriama kilnojamųjų kultūros
vertybių išsaugojimo proceso visumai – prevenciniam konservavimui,
esminiams kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo pagrindams,
dokumentavimui ir ypač profesinei praktikai įvairiose kultūros vertybių
konservavimo ir restauravimo dirbtuvėse Lietuvos dailės muziejaus P.
Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre.
Tačiau gyvenimas nestovi vietoje.
Naujos bakalauro studijų programos „Konservavimo ir restauravimo
chemija“ kūrimo idėja gimė veikiama daugelio aplinkybių. Visų pirma
reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daugelyje tarptautinių dokumentų yra
pabrėžiama, jog kultūros vertybių konservavimas ir restauravimas – tai
bendras chemikų, biologų, fizikų, menotyrininkų, istorikų ir kitų sričių
specialistų darbas. Kiekvienas iš čia suminėtų specialistų sudėtinguose
kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo procesuose atlieka
reikalingą, niekuo nepakeičiamą vaidmenį. Tokiai svarbiai specialybei
reikalingos gilios gamtos ir tiksliųjų mokslų žinios, kurios formuotų
būsimo specialisto mąstymą greta nuosekliai studijuojamų būsimos
specialybės dalykų. Be gilių chemijos žinių, be cheminių tyrimų
neįmanoma atkurti gilioje senovėje meno kūriniams naudotų medžiagų,
sukurti šių vertybių konservavimo ideologijos, numatyti konservavimo ir
restauravimo procesų sekos ir jiems naudojamų medžiagų cheminės
sudėties. Visa tai sudaro pakankamą ir motyvuotą pagrindą, kaip
reikalauja chemijos dalyko ekspertai ir dabar galiojančios nuosekliųjų
studijų nuostatos, pradėti tokias rimtas studijas ir sistemingai jas
tęsti per visas bakalaurines studijas. Jas baigus, būtina sudaryti
galimybes toliau gilintis į kultūros vertybių konservavimo ir
restauravimo problemas magistrantūroje, doktorantūroje. Bendromis
Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Jono Glemžos, P. Gudyno
muziejinių vertybių restauravimo centro specialistų ir VU Chemijos
fakulteto dėstytojų pastangomis, prisilaikant visų studijų programų
rengimui taikomo reglamento reikalavimų, 2003 m. buvo sukurta ši
bakalauro studijų programa „Konservavimo ir restauravimo chemija“
(studijų kryptis – chemija, kodas 6421201) ir jau patvirtinta Vilniaus
universiteto Akademinės komisijos ir Senato. Ji pradės veikti 2004-2005
mokslo metais. Studentams, be bazinių matematikos, fizikos, įvairių
chemijos sričių dalykų, bus dėstomos ir įvairios specialybės
disciplinos: muzeologija, muziejinių rinkinių ir kultūros istorijos
pagrindai, estetika, kultūros vertybių medžiagos bei technikos, išsamūs
kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo chemijos kursai ir t.t.
Kuriant šią studijų programą buvo
siekta, kad studijuojantysis gautų tvirtus pagrindus (to reikalauja ir
studijų kryptis), leidžiančius dirbti chemiku tuo atveju, jeigu būsimas
specialistas negalės ar nenorės savo tolesnės veiklos sieti su kultūros
vertybių konservavimu ar restauravimu. Šios programos studentai bazinius
studijų programos pagrindų dalykus studijuos kartu su chemijos programos
studentais. Pagal bazinių studijų programos pagrindų dalykų apimtį,
teikiamų ir įsisavinamų žinių lygį jie bus tapatūs chemijos programos
studentams, o studijuodami specialaus lavinimo dalykus bus įgiję jau
šiai specialybei reikalingų gebėjimų ir įgūdžių. Tai esminis programos
ypatumas. Baigę šias studijas įgys bakalauro laipsnį, diplomą su įrašu:
Chemija (konservavimo ir restauravimo chemija). Tai labai svarbu, nes
žmogus studijų metais pajutęs, kad dėl savo vidinių savybių negali
atsidėti daug kantrybės, kruopštumo, atidos ir pasišventimo
reikalaujančiam kultūros vertybių tyrinėtojo ar konservatoriaus darbui,
neliks nuošalyje, galės toliau tęsti magistro studijas chemijos
kryptyje, likti tik chemiku (organiku, polimerininku, fizikochemiku ar
analitiku).
Į bakalauro studijų programą
„Konservavimo ir restauravimo chemija“ būsimi studentai stos bendra,
Vilniaus universiteto priėmimo komisijos nustatyta, tvarka. Į pirmą
kursą 2004 m. planuojama priimti 12 studentų.
Sėkmingai šias bakalauro studijas
baigę absolventai galės dirbti kaip konservavimo ir restauravimo
chemijos technologai ar prevencinio konservavimo specialistais
muziejuose, bibliotekose, archyvuose, restauravimo centruose arba, kaip
jau minėjome, toliau studijuoti kultūros vertybių konservavimo ir
restauravimo chemijos srityje.
Studijų programos kūrėjai didžiai
vertina dabartinių aukščiausios kvalifikacijos specialistų,
dalyvaujančių tiek specialiųjų profesinių studijų, tiek šios naujos
programos vykdyme, indėlį, gerą valią savo žiniomis ir patirtimi
prisidėti prie Lietuvai reikalingų specialistų rengimo. Tai unikali
galimybė išugdyti specialistų kartą, perimsiančią ilgametę restauratorių
patirtį ir tradicijas, įgysiančią naujų žinių ir sugebėsiančių dirbti
kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo mokslinį tiriamąjį darbą.
Edukaciniu požiūriu šią programą
studijuojantys studentai, o vėliau ir absolventai turės pakankamų ir
įvairiapusių žinių dalyvauti tarptautinėse programose ir studijose
Europos Sąjungoje ir kitų šalių kultūros vertybių tyrimo ir restauravimo
institucijose. Chemijos fakultetas turi visas galimybes rengti aukštos
kvalifikacijos chemikus. Šios programos specialiųjų dalykų kokybę
užtikrina glaudus bendradarbiavimas su patyrusiais aukštos
kvalifikacijos konservavimo ir restauravimo specialistais bei galimybė
naudotis Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno muziejinių vertybių
restauravimo centro baze. Tikimės, kad toks bendradarbiavimas vyks ir
tada, kai pradedamuose projektuoti ir ateityje statomuose naujuose
Chemijos fakulteto rūmuose, Saulėtekyje, bus steigiamos specialios
mokomosios ir tiriamosios laboratorijos (kultūros vertybių cheminės
analizės, fizikinių tyrimų, rentgeno analizės, kompiuterizuotos
analizės, ir t.t). Džiaugiamės, kad jau per pastaraisiais metais
vykdomas specialiąsias profesines studijas esame parengę specialistų,
kurie dabar sėkmingai tęsia studijas doktorantūroje, atlieka mokslinius
tiriamuosius darbus Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo
centre bei Chemijos fakulteto laboratorijose. Todėl pagrįstai galvojame,
kad šioje programoje dalyvaujančių įvairių specialistų kvalifikacija yra
pagrindinė sąlyga, užtikrinanti bendrą bakalauro studijų programos
„Konservavimo ir restauravimo chemija“ lygį, kokybę ir tęstinumą
ateityje.
Studies in
Chemistry of Conservation and Restoration: Problems and
Opportunities
Dr. Laimutė
SALICKAITĖ-BUNIKIENĖ
Vilnius University, Department
of Chemistry
Janina LUKŠĖNIENĖ, Jūratė
SENVAITIENĖ
Lithuanian Art Museum,
P.Gudynas Centre of Restoration, Technologists of Restoration
New program for Bachelor’s degree
studies „Chemistry of Conservation and Restoration“ starts in Vilnius
University, Department of Chemistry in school-year 2004/2005. Program
was created by common efforts of specialists from Lithuanian Art Museum,
P.Gudynas Centre of Restoration of Museum Values and professors from VU
Department of Chemistry.
There are courses of basic
mathematics, physics, various areas of chemistry and, also, museology,
basics of museum collections and cultural history, aesthetics, materials
and techniques of museum values, full course of chemistry of
conservation and restoration of cultural values ect. Young people can
attend the study program „Chemistry of Conservation and Restoration“ at
Vilnius University’s Admission Commission. There will be 12 students
admitted to the studies in 2004. Successful Bachelor degree graduates
will be able to work as Chemistry of conservation and restoration
technologists and as specialists of preventive conservation in museums,
libraries, archives, centers of restoration.
Contact: Laimutė
Salickaitė-Bunikienė
Faculty of Chemistry, Vilnius
University
24 Naugarduko str., LT-2006
Vilnius.
Tel.: (+370) 5 2336214, (+370 5
2331004,
Fax: 370-2-330987.
E-mail:
laimute.salickaite@chf.vu.lt