SPAUDOS DRAUDIMO (1864–1904) IR POGRINDŽIO (1940–1990) SPAUDINIAI
ŠIAULIŲ „AUŠROS“ MUZIEJUJE
Roma Baristaitė,
Aurelija Malinauskaitė
Šiaulių „Aušros“ muziejus
 |
Kompaktinės plokštelės – katalogo
„Spaudos draudimo (1864–1904) ir pogrindžio (1940–1990) spaudiniai
Šiaulių „Aušros“ muziejuje“ viršelis |
Šiaulių
„Aušros“ muziejus išleido kompaktinę plokštelę – katalogą „Spaudos draudimo (1864–1904) ir pogrindžio (1940–1990) spaudiniai Šiaulių „Aušros“
muziejuje“. Katalogo tikslas – susisteminti ir populiarinti Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomus spaudos draudimo ir pogrindžio
spaudinius. Jis skirtas lietuviškos spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečiui.
Šiaulių
„Aušros“ muziejuje saugomas gausus spaudos draudimo laikotarpio (1864–1904) spaudinių rinkinys (265 pavadinimų). Didžiąją jo dalį sudaro
knygos. Periodikos ir kitų spaudinių sukaupta gerokai mažiau. Labai skirtingos spaudinių leidimo aplinkybės ir vietos: nuo bandymų legaliai
leisti lietuviškus leidinius pačioje Lietuvoje ir kitose Rusijos imperijos vietose iki nelegalios spaudos leidybos užsienyje.
Pati
negausiausia spaudinių grupė kataloge – Lietuvoje ir Rusijos imperijoje leisti spaudiniai. Tarp jų kelios legaliai Vilniuje išleistos
religinio turinio knygos lotyniškais rašmenimis. Šiai grupei priskiriamos ir rusišku raidynu – graždanka – spausdintos lietuviškos knygos. Iš
periodikos muziejaus rinkiniuose saugomas vienintelis spaudos draudimo metais Lietuvoje nelegaliai išspausdintas lietuviškas laikraštis
„Baltasis erelis“.
Gausiausią spaudinių grupę sudaro leidiniai, išleisti Mažojoje Lietuvoje. Palanki geografinė padėtis, senos lietuviškų knygų leidimo
tradicijos sudarė sąlygas šiam regionui tapti knygų leidybos centru. Kataloge pateiktos knygos iliustruoja Mažosios Lietuvos leidėjų ir
spaustuvininkų įvairovę.
Greta
knygų lietuvių inteligentijos pastangomis Mažojoje Lietuvoje pradėta leisti ir lietuviška spauda, skirta įvairiems Lietuvos gyventojų
sluoksniams. Muziejaus rinkiniuose saugomi keletas „Aušros“, „Varpo“ numerių, katalikiškos pakraipos bei ūkininkams skirtų laikraščių ir
žurnalų. Iš to meto spaudos išskirtini nedidelės apimties oficialaus pobūdžio bei masinės agitacinės paskirties spaudiniai. Pastarieji
nukreipti prieš carizmą, spaudos draudimą.
Tarp
lietuvių, XIX a. viduryje emigravusių į JAV, atsirado išeivių, kurie ėmėsi savarankiškai steigti spaustuves tuo metu, kai Lietuvoje buvo
uždrausta lietuviška spauda. Čia išleisti spaudiniai nebuvo skirti vien emigracijoje gyvenantiems tautiečiams. Nemaža dalis JAV pasirodžiusių
knygų per Mažąją Lietuvą pasiekdavo Didžiosios Lietuvos skaitytojus. Kataloge išskirta grupė spaudinių, išleistų užsienyje, didžioji jų dalis
yra iš JAV.
Išskirtinę vietą kataloge užima kontrafakcijos. Sąmoningai nurodant netikrus knygos išleidimo duomenis, buvo stengiamasi apsaugoti nuo
persekiojimų jos platintojus ir skaitytojus. Dauguma kontrafakcijų išleista Mažojoje Lietuvoje.
XIX a.
pab. – XX a. pradžioje 40 metų carinė Rusija draudė lietuviškai mokytis, skaityti, rašyti. XX a. vid. totalitarinės valstybės Sovietų Sąjunga
ir nacistinė Vokietija, okupavusios Lietuvos valstybę, neribojo lietuviškos spaudos bei mokyklų, bet bruko sovietinę ir nacistinę ideologiją,
draudė laisvą spausdintą žodį.
Šiaulių
„Aušros“ muziejuje saugomus pogrindžio leidinius galėtume suskirstyti į antinacinio, partizanų ir 8–9 dešimtmečių katalikiško judėjimų
spaudinius. Rinkinys nėra gausus (165 vnt. leidinių). Nacių okupacijos metais steigėsi ir veikė įvairių politinių pakraipų pogrindžio
organizacijos: Lietuvių frontas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos laisvės armija ir kt. Šios organizacijos leido apie 20 pavadinimų
laikraščių, įvairių atsišaukimų. Svarbiausi periodiniai leidiniai buvo „Į Laisvę“, „Nepriklausoma Lietuva“, „Laisvės kovotojas“, išeidavę
tūkstantiniais tiražais. Lietuvos laisvės armija leido periodinį leidinį „Karinės ir politinės žinios“, Šiauliuose įvairių politinių srovių
visuomenės veikėjai spausdino katalikišką laikraštį „Lietuva“. Vokiečių okupacijos metais ėję antinaciniai leidiniai buvo spausdinami
pogrindžio organizacijų slaptose spaustuvėse, o platinami organizuotai. Į „Aušros“ muziejaus rinkinius šios spaudos pateko iš bibliofilo,
kolekcininko Povilo Gasiūno, iš 1990–1992 m. atrasto V. Putvinskio šeimos archyvo ir kt.
Ginkluoto
pasipriešinimo 1944–1953 m. Lietuvoje partizanai parengė apie 80 pavadinimų leidinių. Kiekviena stambi laisvės kovotojų karinė formuotė, pvz.,
apygarda, leido savo laikraščius. Partizanai išleido nemažai eilėraščių, dainų rinkinių, maldaknygių, atsišaukimų ir įvairių lapelių. „Aušros“
muziejuje partizanų spaudos kolekcija nėra gausi. Visi pavyzdžiai yra iš Vakarų Lietuvos (Jūros) srities. Produktyviausio partizanų Kęstučio
apygardos leidinio „Laisvės Varpas“ yra tik pora egzempliorių. Vėliausiai Šiaulių krašte leistas periodinis laikraštėlis buvo „Partizanų Šūvių
Aidas“. Jis ėjo 1956–1957 m. Šio laikraščio pirmtakas buvo 1952 m. išėjęs Juozapavičiaus tėvūnijos organas „Partizanų Šūviams Aidint“. Iš
devyniolikos išleistų laikraštėlio numerių muziejuje sukaupta dvylika. 1992 m. Radviliškio r., Legėčių miške, rastame partizanų archyve buvo
nemažai spaudos. Tai po 1949 m. partizanų vadų suvažiavimo vyriausiosios vadovybės leisto leidinio „Prie Rymančio Rūpintojėlio“
pirmas–ketvirtas numeriai, maldaknygės, atsišaukimai, lapeliai. Partizanų spauda buvo rengiama ir platinama slaptai. Leidyklos ir spaustuvės
buvo apygardos ar kito junginio štabavietės, įsikūrusios bunkeriuose ar miško stovyklose.
XX a. 6–7
dešimtmečiais Sovietų Sąjungoje pradėjo formuotis disidentiniai judėjimai, o su jais kartu ir periodinė savilaida. Lietuvoje katalikiškas
disidentinis judėjimas suaktyvėjo 7 dešimtyje. 1972 m. kovo mėn. pasirodžiusi „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ (toliau – LKB Kronika)
tapo katalikiško judėjimo simboliu. Be LKB Kronikos, 1975 m. pasirodė ir kitas, religinio, tautinio pobūdžio, leidinys „Aušra“, 1977 m. –
religinis, kultūrinis periodinis žurnalas „Rūpintojėlis“, religinis žurnalas „Tiesos kelias“ ir t. t. LKB Kronika ir kita periodika buvo
leidžiama nenurodant leidėjų. Jų iniciatoriai ir pagrindiniai leidėjai buvo kunigai vienuoliai. Į Šiaulių „Aušros“ muziejų daugiausia pateko
LKB Kronikos numerių (16 vnt.), yra vienas kitas žurnalų „Ateitis“, „Aušra“, „Rūpintojėlis“ pavyzdys. Juos ir kitą pogrindyje padaugintą
spaudą muziejui padovanojo platintojas gyd. Vincas Filipavičius.
Pogrindžio spauda buvo viena iš sudedamųjų rezistencinių sąjūdžių prieš nacių ir sovietų okupacijas dalių. Pasipriešinimo judėjimai vienas su
kitu buvo susiję. Juose dalyvavo tie patys asmenys, tęsę spaudos draudimo metais lietuviškos spaudos leidėjų, knygnešių pradėtą darbą.
;)