Muziejai ir tautinė tapatybė. Lankytojo požiūris
Jovita Čepauskaitė, Rima Dargytė, Andrius Kilda,
Laura Prascevičiūtė, Birutė Salatkienė
Šiaulių „Aušros“ muziejus,
Šiaulių universitetas
2004 m. pavasarį Šiaulių universiteto studentai istorikai sudarė trumpą anketą, skirtą muziejaus ir tautinės tapatybės
santykiui apžvelgti. Tyrimui buvo pasirinkta muziejų lankytojų jaunimo kategorija. Į anketos klausimus atsakė 61 Šiaulių miesto studentas ir
72 vyresniųjų klasių mokiniai. Anketos klausimų apimtis ar apklaustų lankytojų skaičius neleidžia pretenduoti į gilią problemos analizę bei
plačius apibendrinimus, tai daugiau metodologinio pobūdžio darbas, tikintis įžvelgti tam tikras tendencijas, o ateityje imtis platesnių ir
gilesnių tyrimų.
Didžiausią įtaką tautinės tapatybės išugdymui iš visuomeninių institucijų, apklaustųjų nuomone, turi šeima ir mokykla, toliau
seka universitetas, bibliotekos, meno renginiai, teatrai, tradicinės šventės. Sąrašo gale atsidūrė muziejus ir bažnyčia. Apklaustieji gana
kritiškai įvertino muziejų vaidmenį, ugdant tautinę tapatybę. Tik 6 studentai ir 22 mokiniai mano, kad jis yra pakankamas, 10 studentų ir 13
mokinių galvoja, kad nepakankamas, o 44 studentai ir 37 mokiniai teigia, kad šis vaidmuo pakankamas tik iš dalies. Dažniausiai į muziejų
einama savišvietos, informacijos paieškų ir laisvalaikio praleidimo tikslais. Kiti interesai - studijos, moksliniai tyrimai, pramogos.
Iš muziejaus veiklos krypčių, labiausiai ugdančių tautinę tapatybę, apklaustieji išskyrė renginius ir šventes bei ekspozicijas
ir parodas. Trečioje vietoje atsidūrė edukacinės programos, o rinkinių kaupimas ir muziejų leidiniai įrašyti paskutiniai.
Apklaustųjų nuomone, muziejuose daugiausiai kaupiami šie tautinio paveldo elementai - tautodailė, papročių ir tradicinių
švenčių atributai, buities daiktai. Iš muziejų ekspozicijų, geriausiai atskleidžiančių tautinę tapatybę, apklaustieji išskyrė istorijos, kiek
mažiau etnografijos, archeologijos ir kraštotyros ekspozicijas, o prie mažiausiai darančių įtaką priskyrė fotografijos ekspozicijas. Mokiniai
dar išskyrė literatūros, muzikos ir teatro bei memorialines ekspozicijas, tačiau studentai nelaiko jų itin išreiškiančiomis tautinį paveldą.
Iš visų istorijos ekspozicijų studentams svarbiausios tautinės tapatybės puoselėjimui yra senovės, priešistorės ekspozicijos,
antroje vietoje minėjo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, spaudos draudimo laikotarpius, o sąrašo gale įrašė XX a. ir šių dienų istorijos
ekspozicijas.
Į klausimą, kokius reikšmingus tautinei tapatybei išlaikyti rinkinius muziejai turėtų plėsti, apklaustieji atsakė skirtingai,
tačiau visi išskyrė istorijos, etnografijos, archeologijos, kraštotyros, tautodailės, fotografijos rinkinius. Mažiausiai reikšmingi jiems
pasirodė ūkio raidos rinkiniai.
Iš apklausos rezultatų galima padaryti keletą išvadų: studentai ir mokiniai muziejus lanko retai. Dauguma mano, kad muziejuose
sukaupta didžioji tautinio paveldo dalis, tačiau muziejaus vaidmuo formuojant tautinę tapatybę yra labai mažas. Tai paaiškinama muziejų
pasyvumu, mažai išnaudojant rinkinius aktyviai veiklai; tautinę tapatybę ugdo istorijos, etnografijos ir tautodailės rinkiniai bei
ekspozicijos; tautinę tapatybę daugiau puoselėja aktyvioji muziejų veikla - renginiai, šventės, ekspozicijos ir parodos, edukacija; asmeninę
tautinę tapatybę išsiugdyti iš dalies padėjo muziejų lankymas.