- Šiandieninei
Lietuvos visuomenei būdingi spartūs pokyčiai politinėje,
ekonominėje bei socialinėje srityse. Keičiasi gyvensena,
esamos vertybės, verslumas ir veržlumas tampa sėkmę
lemiančiais bruožais, o sugebėjimas įtvirtinti save –
kiekvieno asmeniniu uždaviniu. Tokioje aplinkoje svarbu
nepamiršti, jog kultūra yra kiekvienos visuomenės
gyvybingumo prielaida, todėl pasitinkant Lietuvos vardo
paminėjimo tūkstantmetį svarbu išlaikyti ir sustiprinti
kūrybines tautos galias bei ugdyti poreikį kultūrai,
sugebėjimą ja didžiuotis ir vertinti.
Kultūros specialistų parengimas ir
tęstinis mokymas lemia
kultūros valdymo, kultūros ir meno renginių kokybę, sąlygoja
kultūrinės
veiklos ir darbo rezultatus. Kultūros specialistų ir
kultūros administratorių tęstinis mokymas siejamas su
nuolatiniu profesinių žinių ir darbo įgūdžių tobulinimu,
pasirengimu naudotis ir taikyti darbe naujas technologijas,
vadybos naujoves.
- Nežymus Lietuvos muziejų vaidmuo
visuomenės kultūrinėje – edukacinėje sferoje dėl
nepakankamos darbuotojų kompetencijos ir silpnai tenkinami
Lietuvos ir užsienio lankytojų poreikiai dėl
nesusiformavusių muziejų darbuotojų įgūdžių lėmė projekto
rengimą.
- Lietuvos muziejuose šiuo metu yra apie
700 aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie dirba labai
atsakingą darbą – kaupia, saugo ir skleidžia kultūros
vertybes, aktyviai prisideda prie visuomenės vertybinių
nuostatų, istorinės savimonės ugdymo, mūsų tautos identiteto
išsaugojimo. Muziejų uždaviniai ir
visuomenės reikalavimai jiems pastaraisiais metais labai
išaugo, be to, Lietuvai įstojus į Europos
Sąjungą, atsivėrė galimybės reprezentuoti muziejuose saugomą
Lietuvos kultūros paveldą europinėje kultūrinėje erdvėje.
Tačiau
kultūros
darbuotojų vadybos, naudojimosi naujomis informacinėmis
technologijomis kvalifikacija nepakankama, trūksta bendrųjų
įgūdžių.
- Muziejus
lanko šiek tiek daugiau negu pusė (53%) Lietuvos gyventojų.
Pagal muziejų kiekį esamos muziejų paslaugos
netenkina ketvirtadalio visų
gyventojų poreikių. Tik 30 proc. savo
laiko lankytojas skiria objektams, t.y. ekspozicijoms
apžiūrėti, likusius 70 proc. laiko
lankytoją reikia užimti (užsienyje tuo metu jis
perka muziejaus suvenyrus, leidinius, ilsisi rekreacinėse
zonose, sėdi kavinėje), tačiau daugumoje muziejų
Lietuvoje visų šių komponentų nėra, nes trūksta lėšų,
darbuotojai nėra kompetetingi
teikti papildomas paslaugas lankytojams. (Socialinių
tyrimų institutas Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai
2003-2004). Šalies narystė Europos Sąjungoje padeda
atskleisti ir išryškinti Lietuvos istorinius ir kultūrinius
ryšius su kitomis Europos šalimis, skatina tarptautinį
Lietuvos menininkų ir kultūros įstaigų bendradarbiavimą bei
jų dalyvavimą ES kultūrinėse programose.
Tačiau dauguma kultūros darbuotojų
nemoka nei vienos užsienio kalbos ir todėl
negali tinkamai atlikti esamo darbo. (LR
Kultūros ministerijos 2005 – 2007 –ųjų m. strateginis
veiklos planas, patvirtinta 2005-02-09, įsakymas Nr. 47).
-
Kad muziejai įgyvendintų jiems keliamą
Valstybės uždavinį – tapti aktyviu visuomenės gyvenimo
dalyviu, reikalingi esminiai vadybiniai pokyčiai,
muziejų darbuotojai turi įgauti naujų žinių ir
susiformuoti naujus įgūdžius, antraip muziejai
bus priversti likviduotis (reorganizuotis), o darbuotojai
gali netekti darbo arba - esantys darbuotojai gali būti
pakeisti kitais, kompetetingesniais, o dabartiniai sunkiai
galės integruotis į darbo rinką (dėl vyresnio amžiaus ir
kompetencijų trūkumo).
- Dėl
lėšų stygiaus dalyje Lietuvos
muziejų trūksta kvalifikuotų specialistų, nėra
galimybių užtikrinti vertybių apsaugą (ypač savivaldybių
muziejuose), renovuoti muziejinius pastatus ir
atnaujinti ekspozicijas, neatliekami prevenciniai vertybių
konservavimo ir restauravimo darbai, muziejai negali įsigyti
naujų vertingų eksponatų, kurie gali būti negrįžtamai
prarasti. Dar nepakankama muziejų edukacinė veikla.“
(LR Valstybinės paveldosaugos komisijos
sprendimas 2004-06-04, Nr. 101)
-
Įgyvendinus projektą išaugs
muziejų darbuotojų kompetencija, jie išsaugos savo darbo
vietas, pritrauks daugiau muziejų lankytojų, tinkamai
pristatys nacionalines vertybes, formuos teigiamą savo
organizacijos bei šalies įvaizdį.
-
Projektas skirtas
10 muziejų, Nac. M.K. Čiurlionio muziejaus,
Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Trakų istorijos muziejaus,
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Lietuvos jūrų
muziejaus, Alytaus kraštotyros muziejaus, Kėdainių krašto
muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus,
Vilkaviškio krašto muziejaus, Raseinių krašto istorijos
muziejaus, darbuotojams
ir bus įgyvendinamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,
Raseinių, Alytaus, Vilkaviškio, Kėdainių savivaldybių
teritorijose.
- Projektą
paraišką pateikė Lietuvos muziejų
asociacija, kurios pagrindinis tikslas
– telkti muziejus
bendrai veiklai, organizuoti ir skatinti muziejų ir
muziejininkų bendradarbiavimą bei savitarpio paramą.
Asociacija, įgyvendindama šį tikslą, organizuoja ir remia
muziejininkų kvalifikacijos kėlimą ir profesinį ruošimą,
propaguoja ir stiprina muziejų vaidmenį visuomenėje;
dalyvauja realizuojant švietimo programas.
-
Liepos mėnesį atlikti projekte dalyvaujančių
muziejų darbuotojų kompetencijos kėlimo poreikio tyrimai
nustatytos problemos, projekto
tikslinei grupei trukdančios kelti savo kvalifikaciją,
numatyti jų sprendimo būdai.
-
Projekto valdymui sudaryta Valdymo grupė,
kurią sudaro – 6 atstovai. Valdymo grupės paskirtis –
užtikrinti sėkmingą projekto įvykdymą. Siekiant efektyviai
įgyvendinti projekto veiklas Valdymo grupė stebės ir
prižiūrės projekto eigą. Tai bus vykdoma per Valdymo
grupės susirinkimus, kuriuose projektą administruojantys
darbuotojai bei vykdytojai teiks informaciją apie projekto
vykdymo eigą ir atsiskaitinės už projekto vykdymą.
Atsakingas už projekto įgyvendinimą - pareiškėjas (LMA).
- Nuorodos į BPD/
projekto atitiktis BPD priemonės, pagal kurią pateiktas
projektas, tikslams:
- Projekto
tikslai atitinka BPD priede nustatytus šiuos uždavinius:
